Dainų šventės istorija

Pirmoji 1956 m. Chicago

Pirmos dainų šventės repertuaro viršelis

1953-ųjų metų rugpjūčio 20 d. Čikagoje ALRK Vargoninkų Sąjungos seime kilo sumanymas rengti dainų šventę. Buvo numatyta 1954-aisiais metais surengti kelias rajonines dainų šventes, kurios būtų įžanga į didelę jungtinę šventę, tačiau įvyko tik viena rajoninė dainų šventė Čikagoje. 1954-ųjų metų liepos 2 d. ALRK Vargoninkų Sąjungos seime vėl iškilo dainų šventės klausimas. Sąjungos valdybai buvo pavesta sukviesti Čikagos, muzikų ir chorvedžių pasitarimą. Pasitarime dalyvavo 11 asmenų. Susirinkusieji pritarė Dainų šventės 1956-ųjų metų pavasarį rengimui ir sudarė laikiną Dainų šventės komitetą. Į jį buvo išrinkti: Albinas Dzirvonas, Juozas Kreivėnas, Justas Kudirka, Vytautas Radžius ir Alice Stephens, komiteto pirmininkė. Daugiau kaip 20 chorų sutiko dalyvauti Dainų šventėje, buvo sudarytos kai kurios komisijos ir paruoštas repertuaro planas. 1955-ųjų metų vasario 6 d. buvo sukviestas muzikų ir organizacijų susirinkimas, kuriame buvo sudarytas 15 asmenų plenumas. Nutarta laikinąjį komitetą nuo šiol laikyti nuolatiniu komitetu. Jam buvo pavesta savo nuožiūra padidinti komiteto ir plenumo sąstatą. Galutinis vykdomasis Dainų šventės komitetas buvo šios sudėties: Alice Stephens – pirmininkė, Vytautas Radžius ir Justas Kudirka - vicepirmininkai, Juzė Daužvardienė patarėja, Juozas Kreivėnas, Agnė Jasaitytė ir Elena Blandytė - sekretoriai, Albinas Dzirvonas – iždininkas ir Vladas Būtėnas – spaudos reikalų vadovas.

1955-ųjų metų liepos.16 d. bendrame Dainų šventės komiteto posėdyje su JAV LB Čikagos apygardos valdyba buvo susitarta, kad Dainų šventę globos LB Čikagos apygarda. Apygardos valdyba įteikė 500 dolerių mokėjimui už salę. Apygardos valdybą tuo metu sudarė: dr. Jonas Bajerčius – pirmininkas, Teodoras Blinstrubas, Jonas Švedas, Kazys Deveikis, Jonas Jasaitis, Zigmas Dailidka, Vytautas Radžius ir Stasys Daunys. Repertuaro komisiją sudarė: Vladas Jakubėnas – pirmininkas, Aleksandras Aleksis, Bronius Budriūnas, Stasys Gailevičius, Bronius Jonušas, Juozas Kreivėnas, Justas Kudirka, .Alfonsas Mikulskis, Stepas Sodeika, Alice Stephens, Kazys Steponavičius, Leonardas Šimutis, Jr. ir Juozas Žilevičius.

Garbės dirigentas buvo prof. Juozas Žilevičius, Dainų dienos 1924-aisiais metais Kaune organizatorius. Kiti dirigentai buvo šie: Stepas Sodeika, Sesuo Bernarda Venskutė, Alice Stephens, Bronius Budriūnas, Alfonsas Mikulskis, Vladas Baltrušaitis ir Kazys Steponavičius. Akompaniatoriai buvo Vladas Jakubėnas ir Genovaitė Aleksiūnaitė. Šventėje dalyvavo 34 chorai su maždaug 1,200 dainininkų. Šventė vyko Chicago Coliseum auditorijoje, kuri talpina virš 9,000 žiūrovų. Po šventės komiteto iždininkas Albinas Dzirvonas pranešė, kad gauta 22,167 doleriai pajamų, o išlaidų buvo 14,515 dolerių. Chorams buvo apmokėta tik dalis kelionės išlaidų. Balsuojant buvo nuspręsta, kad pelnas turi būti skirtas tik muzikiniams reikalams. Tada būsimai Dainų šventei buvo paskirta $2,500, "Muzikos žinių" žurnalui – $1,250, muzikiniam jaunimo leidimui – $1,000, muzikinio konkurso premijoms – $1,000, Čikagos apygardos LB valdybai – $1,000 ir likusi suma - kitiems kultūriniams reikalams.

Žurnalistas Stasys Pieža šventę garsino angliškoje spaudoje. Buvo išspausdinta kai kurių komiteto narių nuotrauka su Čikagos meru Daley. Taip pat buvo paminėti ir patalpintos garsių lietuvių kilmės amerikiečių nuotraukos: Antanas Olis, Sanitarinio distrikto prezidentas; Motina Marija Kaupaitė; kariuomenės kapelionas Antanas Švedas; bokso čempionas Jack Sharkey; Metropolitan solistės Anna Kaskas ir Polyna Stoska; sportininkai Phil Krause, Ed Krause, John Podres, Bill Osmanski, Eddie Miksis; golfininkai Billie Burke irJohn Goodman; 1933 metų "Miss Lithuania" Ieva Paulėkiūtė-Rockefeller; karinio laivyno gailestingoji sesuo-herojė, paskutinė pasitraukusi iš Corregidor – Anne Bernatitus; policijos kapitonas William Balswick; lakūnai Darius ir Girėnas; teisėjai John Zuris ir Alfonse Wells; Cicero parapijos klebonas Ignas Albavičius; bankininkai John Pakel, John Brenza, Julius Brenza; kėglių čempionas Joe Williams ir fabriko savininkas Antanas Rudis.

Muzikos kritikas Vladas Jakubėnas šventę aprašė žurnale "Aidai". Pažvelkime į kai kurias jo recenzijos ištraukas:

 

"Programa buvo rūpestingai išmokta. Masinio choro dainos skambėjo gryna intonacija. Nepasitaikė nė vieno jaučiamo detonavimo. Būta tik vieno kito ritminio neitikslumo. Dalyvavo masinis choras, rinktinis mišrus choras, moterų ir vyrų chorų grupės. Koncerto dieną vėsi vasara staiga pasikeitė – termometras peržengė 100 laipsnių. Dirbtinio vėsinimo neturinčioje salėje kaitra buvo neįsivaizduojama. Visi bilietai buvo išparduoti. Moralinis pelnas – JAV ir Kanados lietuviai įvykdė didelį darbą, kurio pasisekimas pakels mūsų savigarbą ir įkvėps mums daugiau noro palaikyti ir ugdyti tautinę kultūrą."

 

Kazys Skaisgirys

Antroji 1961 m. Chicago

1961 Antrosios dainų šventės repertuaro viršelis

Antrosios JAV ir Kanados lietuvių Dainų šventės programos baigiamajame žodyje sakoma, kad ši šventė rengiama JAV ir Kanados Lietuvių Bendruomenių vardu. Pirmosios Dainų šventės komiteto 2,500 dolerių palikimas – dovana dabartinės Dainų šventės rengimo reikalams - sudarė tvirtą finansinį pagrindą Dainų šventės darbą pradėti. Šios Dainų šventės vykdomąjį komitetą sudarė: prelatas Ignas Albavičius – pirmininkas, Vytautas Radžius, Teodoras Blinstrubas, Justas Kudirka, Jonas Paštukas, Stasys Daunys, Jonas Zdanius ir Jonas Jasaitis. Repertuaro komisijoje buvo: Vladas Jakubėnas – pirmininkas, Aleksandras Aleksis, Bronius Budriūnas, Albinas Dzirvonas, Julius Gaidelis, Juozas Kreivėnas, Justas Kudirka, Bruno Markaitis, SJ, Alfonsas Mikulskis, Antanas Nakas, Stepas Sodeika, Alice Stephens, Kazys Steponavičius, Algis Šimkus, Jonas Zdanius ir Juozas Žilevičius. Vykdomajam komitetui talkino keletas įvairių komisijų.

Šventės garbės dirigentas buvo Aleksandras Aleksis. Priėmęs dirigento lazdelę iš garbės dirigento Juozo Žilevičiaus, A. Aleksis dirigavo JAV ir Lietuvos himnus. Kitus kūrinius dirigavo: Alfonsas Mikulskis, Kazys Steponavičius, Alice Stephens, Bronius Budriūnas, Stepas Sodeika ir Julius Gaidelis. Akompanavo Stasys Gailevičius ir Vladas Jakubėnas. Šventė įvyko 1961-ųjų liepos 2 d. Tarptautiniame Amfiteatre Čikagoje. Dalyvavo 23 chorai su apie 1,000 dainininkų ir daugiau kaip 10,000 klausytojų. Programoje yra įdėtas Stasio Barzduko, JAV LB Centro valdybos pirmininko sveikinimas ir Centro valdybos nuotrauka. Programos vedėja buvo Juzė Daužvardienė. Uždarymo žodį tarė JAV LB Centro valdybos pirmininkas Stasys Barzdukas. Programą paruošė Stasys Daunys ir Jonas Zdanius, viršelį sukūrė dail. Algirdas Kurauskas.

Antrąją JAV ir Kanados Dainų šventę žurnale "Aidai" išsamiai recenzavo kompozitorius Vladas Jakubėnas. Štai keletas ištraukų iš jo ilgo apžvalginio straipsnio:

 

"Dainų šventė savo esme negali būti laikoma griežto klasikinio ir kitokio stiliaus koncertu; tai yra labiau tautos vieningumo pasireiškimas per dainą. Dainų šventės repertuare neišvengiamai esti ir meniškai mažiau vertingų dainų, kurios tai tautai esti tradicinės, turinčios tam tikro subjektyvaus emocinio turinio. Pasirodo, kad mūsų chorai, gyveną aukšto technikos lygio krašte, kažkaip išpruso, susklandėjo; jų intonacija ir ritmika neabejotinai pagerėjo. Tai ypač lietė naujas ir sunkias dainas, kaip Bertulio "Pabusk, pasauli irJakubėno "Tremtinių ir ižvežtųjų giesmė". Daugelio mūsų žymių asmenų nuomone, ši daina sudariusi ryškiausią šios Dainų šventės programos įspūdį. P. Gaučio, taip pat žodžių autoriaus B. Brazdžionio nuomone, šis kūrinys galėtų būti pavadintas "Lietuvių tautos psalme". "Tremtinių ir išvežtųjų giesmė" buvo labai pakillai diriguota B. Budriūno ir nelauktai sklandžiai padainuota viso jungtinio choro. Sėkmingas tų kūrinių įveikimas buvo pakilusio mūsų chorų sugebėjimo įrodymas."

Chorams palydėti buvo panaudoti du fortepijonai su Stasiu Gailevičiu ir Vladu Jakubėnu kaip pianistais. Kai kurios dainos dirigentų pageidavimu buvo atliktos a capella, kitoms buvo parašytas specialus dviejų fortepijonų akompanimentas. Muzikinė Dainų šventės dalis susilaukė kone visuotinio palankaus įvertinimo; suprantama ne visiems vienodai patiko visi programos numeriai ir ne visiems vienodai imponavo paskiri dirigentai, tačiau bendra tiek eilinių mėgėjų, tiek žinovų nuomonė buvo: Dainų šventė pavyko gerai, geriau negu buvo galima laukti. Organizacinė dalis susilaukė kai kurių priekaištų; svarbiausia - prakalbų buvo per daug ir jos buvo per ilgos. Antroji JAV ir Kanados Dainų šventė buvo tikroji šventė visai klausytojų miniai; jos atminimas tvirtins mūsų tautinę sąmonę ir stiprins pasiryžimą tolesniems kultūriniams žygiams lietuvių išeivijoje".

 

Kazys Skaisgirys

Trečioji 1966 m. Chicago

1966 Trečiosios dainų šventės repertuaro viršelis

Trečioji JAV ir Kanados lietuvių Dainų šventė įvyko Čikagoje, Tarptautiniame amfiteatre 1966-ųjų liepos 3 d. Šventėje dalyvavo 41 choras (iš jų 16 vaikų) su maždaug 1,200 dainininkų. Susirinko apie 11,000 klausytojų. Programos viršelį paruošė dail. Vladas Vijeikis. Viršelyje vaizduojamos kanklės su 1886-ųjų metų data. Šventės leidinį redagavo žurnalistas Stasys Daunys. Programoje išvardintas garbės komitetas, sudėtos įvairių Dainų švenčių nuotraukos, pradedant 1924-aisiais metais, Vlado Jakubėno straipsnis apie Dainų šventes, vykdomasis komitetas, šventės programa lietuvių ir anglų kalbomis, dirigentų ir akompaniatorių nuotraukos, chorų nuotraukos ir aprašymai ir mecenatų sąrašas. Programoje niekur nėra paminėti šventės rengėjai ar globėjai. Tiktai vienoje vietoje sakoma, kad liepos 3 d. 7:30 val. vakaro Wozniak salėje bus banketas, kurį rengia LB Čikagos apygarda.

Šios šventės vykdomąjį komitetą sudarė: dr. Steponas Biežis – pirmininkas, J. Paštukas, A. Šantaras, K. Dočkus, S. Šiaučiūnas, J. Jurkūnas, J. Zdanius ir J. Kubilius, SJ, Kanados LB atstovas. Komitetui talkino devynios komisijos. Antrosios šventės garbės dirigentas Aleksandras Aleksis perdavė dirigento lazdelę šios šventės garbės dirigentei Alice Stephens, kuri dirigavo himnus ir Kačanausko "Malda už tėvynę". Toliau dirigavo Petras Armonas, Jeronimas Kačinskas, Alfonsas Mikulskis, Faustas Strolia ir Bronius Budriūnas. Jungtiniam mokinių chorui pritarė 31 kanklininko orkestras iš Cleveland, Ohio, kurio vadovė buvo Ona Mikulskienė. Repertuaro komisijos branduolį sudarė Jonas Zdanius, Petras Armonas ir Juozas Kreivėnas. Trečiosios Dainų šventės svarbiausias laimėjimas buvo komp. Broniaus Budriūno, kantata "Tėviškės namai". Ją atliko jungtinis mišrus choras, solistai Dana Stankaitytė ir Rimtautas Dabšys, Raimonda Apeikytė (fortepijonas) ir Vladas Jakubėnas (vargonai). Dirigavo pats kantatos autorius. Šis veikalas buvo specialiai šiai šventei sukurtas ir iškilo į pirmaujančią vietą šventės programoje.

Šventę žurnale "Aidai" vertino komp. Vladas Jakubėnas, o dienraštyje "Draugas" - prof. Juozas Žilevičius. Čia pateikiamos kai kurios ištraukos iš J. Žilevičiaus straipsnio:

 

"1966.7.3 d. Dainų šventė liks įrašyta į lietuvių išeivijos kultūrinės veiklos istorijos lapus. Lengvesnės dainos nuskambėjo pajėgiai ir drąsiai. Tačiau blogas salės rezonansas kenkė chorų skambesiui, ypatingai atliekant Oželį. Šioje Dainų šventėje buvo atlikta specialiai prieš dvejus metus komp. Broniui Budriūnui užsakyta kantata, kuri dėl užtęsto parašymo chorus pasiekė vos kelis mėnesius prieš šventę. Nuo to nukentėjo visa jungtinio choro programa ir pati kantata, kurią dainavo tik dalis choro. Ji skambėjo imponuojančiai. O kaip ji būtų skambėjusi, jei visas tūkstantinis choras ją būtų dainavęs. Kompozitorius gana išryškino visą kantatos grožį. Kantata melodinga, vystosi įvairiuose muzikiniuose pavidaluose. Kompozitorius parodė didelį savo kūrybingumo sugebėjimą. Soprano partiją atliko Dana Stankaitytė, pajėgdama laikytis aukštumoje net pačiose stipriausiose choro vietose. Maloniai nuteikė ir antras solistas, svečias iš Los Angeles, basbaritonas Rimtautas Dabšys, puikiai atlikęs savo partiją galingai skambančiu balsu. Taip pat iš Los Angeles gabi pianistė Raimonda Apeikytė techniškai laisvai valdė sunkią kantatos fortepijono partiją. Vaikų choras buvo mokytojų pavyzdingai paruoštas, nes kiekvienas dalyvis savo partiją gerai žinojo. Kanklių orkestras nepaprastai gerai atliko dainų pritarimą. Tai nuopelnas Onos Mikulskienės. Nuodugniai pažindamas kanklių savybes, Alfonsas Mikulskis vykusiai paruošė kanklių orkestraciją. Lituanistinių mokyklų dainavimo mokytojų paruoštus chorus puikiai valdė dirigentas Faustas Strolia".

 

Kazys Skaisgirys

Ketvirtoji 1971 m. Chicago

1971 Ketvirtosios dainų šventės repertuaro viršelis

Ketvirtoji JAV ir Kanados lietuvių Dainų šventė buvo suruošta 1971-ųjų liepos.4 d. Čikagos Tarptautiniame amfiteatre. Šventės vykdomojo komiteto pirmininkas buvo dr. Gediminas Balukas, kiti nariai – Antanas Rėklaitis, Petras Armonas, Stanley Balzekas, jr., Jonas Paštukas, Vincas Grėbliūnas, Kostas Dočkus, Jonas Jurkūnas, Jonas Vaičiūnas ir Jonas Kubilius, SJ, Kanados LB atstovas. Repertuaro komisiją sudarė: Petras Armonas – pirmininkas, Aleksandras Aleksis, Mykolas Cibas, Vytautas Gutauskas, Bronius Jurkšas ir Vincas Mamaitis. Vykdomajam komitetui padėjo dar keliolika komisijų.

Himnus ir Naujalio "Malda už tėvynę" dirigavo Vincas Mamaitis, nors programoje ir nebuvo pažymėta, kad jis buvo garbės dirigentas. Toliau dirigavo Algirdas Kačanauskas, Bronius Jonušas, Vaclovas Verikaitis, Petras Armonas, Stasys Sližys, Faustas Strolia ir Bronius Budriūnas. Suaugusių dainas palydėjo pianistai Raimonda Apeikytė ir Manigirdas Motekaitis. Šventės uždarymo žodį tarė inž. Vytautas Volertas, JAV LB Centro valdybos pirmininkas. PLB valdybos pirmininko Stasio Barzduko sveikinime rašoma, kad "Svetur dabar turime du visuotinių Dainų švenčių židinius: Australiją ir JAV su Kanada. Jas čia organizuoja Lietuvių Bendruomenė". Tik iš tų dviejų sakinių ateities muzikos istorikai galės susidaryti teiginį, kad šią šventę tikrai globojo Lietuvių Bendruomenė. Kadangi šventės leidinyje yra įdėta LB Čikagos apygardos valdybos nuotrauka (pirm. Jonas Jasaitis), tai galima daryti išvadą, kad šventės globėjas ir buvo LB Čikagos apygardos valdyba. Leidinyje talpinamos dirigentų, solistų ir akompaniatorių nuotraukos. Toliau seka chorų aprašymai, choristų pavardės ir chorų nuotraukos. Leidinį redagavo Stasys Daunys ir Jonas Vačiūnas, techninis redaktorius - Vladas Vijeikis.

Šią Dainų šventę žurnale "Aidai" recenzavo komp. Vladas Jakubėnas. Citatos iš jo vertinimo leis susidaryti vaizdą apie šios šventės eigą:

 

"Choristų jungtiniame chore galėjo būti apie 800 (spaudos žiniomis – apie 950). Chorai buvo sąžiningai išmokę atliekamus kūrinius; visi dainavo viską. Nesijautė žymi intonacijos nukrypimų ar ritminių netikslumų, bet trūko gyvybės, gražesnių niuansų, nuotaikos. Ši pilkai skaidri proziška nuotaika su mažomis prošvaistėmis lydėjo visą pirmąją programos dalį. Publika laikėsi gan kultūringai, tačiau dar niekuomet nėra tekę girdėti taip šykščiai plojant.

Paskutinėje dalyje – Br. Budriūno kantatoje – vaizdas pasikeitė. Masinio choro dainavime atsirado gyvybė, nuotaika, gražūs skambesio antspalviai. Br. Budriūno kantata "Lietuvos šviesos keliu", pagal Bernardo Brazdžionio žodžius, teigiamai veikia savo subalansuota forma, efektingai ir patogiai parašyta chorine dalimi ir gražiai vestomis solistų partijomis. Ypač dėkinga yra boso partija, turinti pobūdį vaidilos balso, skelbiančio likiminius preities įvykius. Ji buvo puikiai atlikta Jono Vaznelio giliu įsijautimu ir gražiu balso skambesiu. Prudencijos Bičkienės solo nuskambėjo nuotaikingai. Kantatos finale, kur abu solistai dainuoja kartu su choru, jai teko nemaža aukštų gaidų, kurios reikalavo įtampos iš solistės. Publika, santūriai besilaikiusi pirmo je dalyje, Br. Budriūno veikalą priėmė griausmingomis ovacijomis. Paskutinę kantatos dalį, publikai reikalaujant, teko pakartoti. Kantatą dirigavo pats kompozitorius. Vaikų choras, sudaręs programos vidurinę dalį, subūrė apie 600 gerai paruoštų dalyvių. To nežiūrint, nebuvo tokio stipraus įspūdžio, kaip trečioje Dainų šventėje; tada, itin žymios klausytojų dalies nuomone, vaikų choras iškilo kaip stipriausias visos šventės momentas. Vaikų gausumas ir geras pasiruošimas buvo imponuojantis.

Apskritai paėmus, ketvirtoji Dainų šventė laikytina pasisekusia. Užsibrėžti riboti uždaviniai buvo gerai įvykdyti; viskas praėjo sklandžiai, tiek muzikinė programa, tiek bendra organizacija. Klausytojų buvo apie 10,000. Mūsų stipriausia Dainų šventė pasilieka antroji. Trečioji, nepaisant visų nesklandumų, savo visuma irgi buvo įdomesnė už ketvirtąją. Adolfo Valeškos salės įdomios dekoracijos su originaliomis vilnietiškomis verbomis ir rausvų spalvų atspalviais sudarė gražią visumą".

 

Kazys Skaisgirys

Penktoji 1978 m. Toronto

1978 Penktosios dainų šventės repertuaro viršelis

Penktoji lietuvių Dainų šventė įvyko Kanadoje, Maple Leaf Gardens Toronto mieste 1978-ųjų.liepos 2 d. Ji buvo suderinta su Pasaulio Lietuvių Dienomis ir sporto žaidynėmis. Šį kartą iniciatyvą iškėlė Kanadoje gyvenantys lietuviškos dainos entuziastai. Todėl ir šios šventės pavadinime – Penktoji Kanados ir JAV lietuvių Dainų šventė – Kanadai jau skiriama pirmoji vieta. Jos rengėjai buvo Kanados lietuviai, kurie tik šventės repertuaro sudarymui talkon kvietėsi JAV lietuvius muzikus. Šioje šventėje buvo įvesti kai kurie nauji dalykai: Dainų šventės vėliava, jungtinis kanklininkų pasirodymas, lietuvių choras iš Australijos (Melburno Lietuvių Dainos Sambūris) ir simfoninis orkestras. Dainų šventė buvo įjungiama į kitus Pasaulio Lietuvių Dienų renginius. Šventėje dalyvavo 51 choras su maždaug 1,400 dainininkų. Tame skaičiuje buvo 10 Kanados lietuvių chorų.

Šventės garbės dirigentai buvo Alice Stephens ir Stasys Gailevičius. Kiti dirigentai buvo: Aloyzas Jurgutis, Alfonsas Mikulskis, Jonas Govėdas, Faustas Strolia, Vaclovas Verikaitis ir Bronius Budriūnas. Kai kurioms dainoms pritarė Lietuvių Liaudies Muzikos instrumentų jungtinis orkestras. Kanklių muzikos mokytoja buvo Ona Mikulskienė. Šventės komiteto pirmininkas buvo Jonas R. Simanavičius, kuris buvo ir Pasaulio Lietuvių Dienų pirmininkas. Šalia jo komitete, darbavosi: kun. Augustinas Simanavičius, J. Virgelienė, Vaclovas Verikaitis, L. Skripkutė, Aldona Jankaitienė, Stasys Gailevičius, R. Celejewska, Ada Jucienė, Česlovas Senkevičius, Stasys Prakapas, Kazys Mileris, Jonas Govėdas, Eugenijus Kriščiūnas, Vytautas Taseckas, Vytautas Aušrotas, Miras Chainauskas, V. Dauginis, Juozas Karasiejus, Jonas Andrulis, dr. Vaidotas Kvedaras, Vytautas Bireta, Marija Vasiliauskienė, Algis Juzukonis, Žibutė Šilininkaitė, Lilija Pacevičienė. Į minėtą komitetą įeina ir įvairių komisijų pirmininkai. Leidinį redagavo žurn. Česlovas Senkevičius, viršelį paruošė dail. Jurgis Račkus, išleido šventės rengimo komitetas. Programoje dalyvavo ir solistė Gina Čapkauskienė, kuri atliko solo partiją su jungtiniu choru komp. Broniaus Budriūno kūrinyje "Mano protėvių žemė".

Penktąją Dainų šventę taip vertino muz. Algis Šimkus:

 

"Rengėjai ir repertuaro komisija ir šį kartą, atsižvelgdami į silpnėjančius chorus, pasiryžo apeiti pažangesnius ir labiau komplikuotus mūsų kompozitorių darbus. Pasitenkinta išimtinai lengvesnėmis dainomis, bijant atbaidyti mažesnius ir menkiau pajėgius chorus. Šventės programą dar papildė Alfonso Mikulskio suorganizuotas liaudies instrumentų ansamblis, atlikdamas jo lietuvišką rapsodiją "Ant Nemuno kranto". Dalis dainų buvo palydimos Toronto estų dūdų orkestro ir specialiai šiai šventei suorganizuoto simfoninio orkestro su profesionaliais muzikantais. Nors penktoji Dainų šventė ir nebuvo meniniai išskirtinė, ji turėjo pakankamai malonių prošvaisčių ir, aplamai paėmus, ją tenka vertinti teigiamai. Šventė sutraukė į svetingą Torontą daug tūkstančių lietuvių ir juos atgaivino. Man pačiam teko būti liudininku, kai viena ne už lietuvio ištekėjusi moteris, jau senokai nutolusi nuo lietuviškos veiklos ir skeptiškai sutikusi atsilankyti lietuvių Dainų šventėje, garsiai pareiškė, kad ji didžiuojasi esanti lietuve".

 

Kazys Skaisgirys

Šeštoji 1983 m. Chicago

1983 Šeštosios dainų šventės repertuaro viršelis

Šeštoji JAV ir Kanados lietuvių Dainų šventė buvo surengta Čikagoje, Illinois universiteto Paviljone 1983-ųjų liepos 3 d. Programoje sakoma, kad šventės rengėjas ir globėjas yra Pasaulio Lietuvių Bendruomenė. Ši Dainų šventė buvo dalis Antrųjų Pasaulio Lietuvių Dienų. Šio didelio renginio pirmininkas buvo dr. Antanas Razma, o sporto žaidynių komiteto pirmininkas – Valdas Adamkus. Šventės rengimo komitetą sudarė: Vaclovas Momkus - pirmininkas, Sofija Džiugienė, Algis Modestas, Jonė Bobinienė, Dalia Dundzilienė, Vaclovas Verikaitis, Faustas Strolia, Emilija Sakadolskienė, Joana Krutulienė, Genė Rimkienė, Nijolė Pupienė, VIadas Vijeikis, Danutė Bindokienė, Kazys Skaisgirys, Vytautas Jasinevičius ir Jonas Žukauskas. Suaugusių choro repertuaro komisijoje buvo: Vaclovas Verikaitis – pirmininkas, Stasys Gailevičius, Jonas Govėdas, Julius Kazėnas, Alfonsas Mikulskis ir Dalia Viskontienė. Jaunių choro repertuaro komisijoje dalyvavo Faustas Strolia – pirmininkas, Vytautas Gutauskas, Darius Polikaitis, Ona Razutienė, Rasa Šoliūnaitė ir Pranas Zaranka.

Šventės garbės dirigentas buvo Alfonsas Mikulskis. Toliau dirigavo Aloyzas Jurgutis, Emilija Sakadolskienė, Vaclovas Verikaitis, Faustas Strolia, Alfonsas Gečas, Jonas Govėdas ir Algis Modestas. Dainų šventės programos vadovė buvo dr. Vitalija Vasaitienė, tautinių šokių vadovė – Nijolė Pupienė. Solo partijas šventėje atliko solistai Anita Pakalniškytė, Roma Mastienė ir Algis Grigas. Šventėje dalyvavo 33 suaugusių ir 12 vaikų chorai. Klausytojų galėjo būti apie 8,000. Šventėje grojo simfoninis orkestras ir liaudies muzikos instrumentų orkestras.

Prisimenant 50 metų nuo Dariaus ir Girėno skridimo per Atlantą, šventėje buvo atliktas Emeriko Gailevičiaus kūrinys "Lituanica". Čikagoje buvo tik kai kurių instrumentų gaidos, todėl šį kūrinį reikėjo orkestruoti iš naujo. Tai gabiai atliko muz. Arūnas Kaminskas. Kūrinys paliko malonų prisiminimą, nors garsumo atžvilgiu dominavo sopranai, kurių buvo dvigubai daugiau negu tenorų. Naujalio "Jaunimo giesmė" sulaukė nuoširdaus klausytojų pritarimo. Ši daina buvo atlikta Pirmoje Dainų dienoje Kaune 1924 metais. Tai parodė, kad melodingas, nors ir ne sudėtingos harmonijos kūrinys gali likti gyvas ir po 60 metų. Toliau sekė Broniaus Budriūno "O Nemune". Kūrinį orkestrui paruošė pats kompozitorius. Programos paįvairinimui buvo įvesta liaudies instrumentų orkestro atlikta rapsodija, sukurta Jono Švedo (1908-1971). Dirigavo Emilija Sakadolskienė, solo birbyne grojo Balys Pakštas ir kanklėmis soliavo Elena Muliolytė. Dalykas, išpuoštas liaudies melodijomis, buvo sugrotas pasigėrėtinai. Iškilmingiausias pirmos dalies numeris buvo Stasio Šimkaus kantata "Atsisveikinimas su tėvyne". Įdomu, kad šis kūrinys pirmą kartą buvo atliktas Čikagoje 1920 metais. Tai 9 minučių ilgumo kantata trims solistams, chorui ir orkestrui. Dirigavo Vaclovas Verikaitis, o solo dalis atliko Anita Pakalniškytė, Roma Mastienė ir Algis Grigas. Jaunių chorai dainavo sėkmingai, bet jiems kliudė neteisingas garsiakalbių išdėstymas. Jungtiniam vyrų chorui drausmingai dirigavo Alfonsas Gečas. Geriausiai vykusi vyrų choro daina buvo J. Žilevičiaus "Oi kad išauštų". Vėliau sekė trys tautiniai šokiai, kuriems pritarė simfoninis orkestras, liaudies instrumentų orchestras ir mišrus choras. Pabaigai abu orkestrai, chorai ir šventės dalyviai atliko Juozo Naujalio "Lietuva brangi". Alfonsas Nakas "Tėviškės žiburiuose" rašė, kad šventėje buvo apie 8,000 klausytojų. Algirdas Budreckas "Drauge" prisiminė, kad jam teko dainuoti Dainų dienoje Kaune 1924 metais. Šventės metu telefonu pasveikino JAV prezidentas Ronald Reagan, o Illinois senatorius Charles Percy šventėje dalyvavo asmeniškai.

Kazys Skaisgirys

Septintoji 1991 m. Chicago

1991 Septintosios dainų šventės programos viršelis

Šios Dainų šventės rengėjai buvo JAV ir Kanados Lietuvių Bendruomenės. Šventė įvyko 1991-ųjų gegužės 26 d. Illinois universiteto Paviljone, Čikagoje. Dainų šventė buvo dalis Lietuvių Muzikos šventės, kurios vykdomojo komiteto pirmininkas buvo Stasys Baras. Septintosios Dainų šventės komitetą sudarė: Vaclovas Momkus – pirmininkas, Vladas Stropus, Raimundas Korzonas ir Faustas Strolia – vicepirmininkai, Danguolė Ilginytė – sekretorė, Alė Steponavičienė – iždininkė ir Dalia Kučėnienė – Kultūros Tarybos pirmininkė. Repertuaro komisijoje buvo: Rita Kliorienė ir Dalia Viskontienė – pirmininkės, Algirdas Bielskus, Jonas Govėdas, Darius Polikaitis, Faustas Strolia ir Loreta Venclauskienė. Garbės dirigentas šioje šventėje buvo Petras Armonas. Kiti dirigentai buvo: Darius Polikaitis, Jonas Govėdas, Rita Kliorienė, Dalia Viskontienė, Emilija Sakadolskienė, Gediminas Purlys, Viktoras Ralys, Česlovas Radžiūnas, Raimundas Obalis ir Faustas Strolia. Daugeliui dainų pritarė Lietuvos Respublikos Operos ir Baleto teatro simfoninis orkestras, kuris grojo "Lituani" operos spektaklyje ir kituose Muzikos šventės renginiuose. Orkestro sudėtyje buvo 46 muzikantai. Paviljonas talpina virš 6,000 klausytojų, ir beveik visos vietos buvo užpildytos. Šventėje dalyvavo apie 900 programos dalyvių, apie 500 dainininkų, apie 200 vaikų, apie 200 tautinių šokių šokėjų ir orkestrantai.

Muzikos šventę "Draugo" dienraštyje išsamiai aprašė muzikologė Loreta Venclauskienė:

 

"Ne pirmi metai, kai chorvedžiai kalba apie chorinio lygio smukimą. Priežastys aiškios choristai sensta, jaunieji nebedainuoja, todėl parenkant šių metų Dainų šventės repertuarą, buvo atsižvelgta į padėtį. Programos pagrindą sudarė liaudies dainos, renginys papildytas šokiais, stengtasi įtraukti kuo daugiau jaunesnių choro dalyvių. Atrodo, kad šis rengėjų požiuris pasiteisino – jungtinis choras dainavo švariai, tautiniai šokiai suteikė renginiui papildomo šventiškumo (vadovė Nijolė Pupienė), o vaikų pasirodymai, vilties, kad lietuviškas tradicijas bus kam perimti. Gausi koncerto programa įtiko visiems skoniams, tačiau gaila, kad meniniu atžvilgiu vertingiausias jos fragmentas – Kazio Viktoro Banaičio liaudies dainų pynė, Jono Govėdo orkestruota, ir, jam diriguojant, jungtinio mišraus choro atlikta, buvo stelbiama į antrą šventės dalį grįžtančios publikos triukšmo. Kėlė pagarbą dirigentų vienas kitam tolerancija, akivaizdus siekimas, kad muzikinė šventės dalis praeitų kuo aukštesniu meniniu lygiu."

 

Septintąją Dainų šventę plačiai aprašė muzikos žurnalistas Algis Šimkus "Draugo" dienraštyje. Štai jo baigiamieji recenzijos žodžiai:

 

"Septintąją Dainų šventę reikia laikyti sėkmingu mūsų tautiniu įvykiu, pademonstravusiu išeivijos gyvastingumą ir aktyvumą. Šventė sutraukė iš daugelio JAV ir Kanados vietovių gausius tautiečių būrius ir pabrėžė mūsų veiklą svetimtaučiams svečiams. Šventės programos vadovė, kino aktorė Ann Jullian (lietuvaitė Jūratė Nausėdaitė) sklandžia lietuvių kalba ir angliškai gražiai pristatinėjo programos eigą su profesionalaus humor įtarpais. Prieš baigiant šventę, energingasis šių metų Muzikos šventės komiteto pirmininkas Stasys Baras visiems padėkojo trumpa ir tikslinga prakalbėle. Šventės pabaigai Faustas Strolia dirigavo nuotaikingą Juozo Strolios kūrinį "Parveski, Viešpatie", Juozo Naujalio "Lietuva brangi" ir savo paties sukurtą "Grįšim, grįšim" pagal Vytės Nemunelio žodžius".

 

Kazys Skaisgirys

Aštuntoji 2006 m. Chicago šventės svetainė

2006 Aštuntosios dainų šventės programos viršelis

1994, 1998 ir 2002 Lietuvoje įvyko trys Pasaulio Lietuvių Dainų šventės. JAV ir Kanados išeivijos lietuviai entuziastingai stengėsi jose dalyvauti, o už Atlanto dainų švenčių organizavimas ir kultūrinė veikla lyg ir sustojo.

JAV ir Kanados Lietuvių Bendruomenių atstovų susirūpinimas buvusių dainų švenčių tradicijų atgaivinimu atrodė neįgyvendinama svajonė. Šiomis mintimis, kaip pagalbos ar patarimo ieškodami, jie pasiguosdavo ir įtakingiems žmonėms Lietuvoje.  Štai profesorius Vytautas Jakelaitis, savo knygoje "Saulei leidžiantis – toks buvimas drauge" (Alka-2002 metai) II dalyje rašo: "Išeivijos autoritetai vieningai sako, kad po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo gerokai sunkiau tapo organizuoti kultūros renginius ir pagreitėjo nutautinimas. Tai atrodo kaip skaudus paradoksas, o iš tikrųjų – neliko tikslo, dėl kurio viskas buvo daroma, taigi ir dainų šventės užjūriuose jau nebebus." Psl.159.

Kas imsis tokio darbo, iš kur atrasti žmogų sugebantį padaryti stebuklą?  Na, gal stebuklas ir per stiprus žodis, bet ATGIMIMAS, tai čia labai tinkamas.  Lietuvių Bendruomenės krašto valdybos pirmininkas Algimantas Gečys naujam šimtmečiui prasidėjus, pradėjo kalbinti Šiaurės Amerikos Lietuvių Muzikos Sąjungos (ŠALMS) pirmininką Faustą Strolią, dėl dainų šventės organizavimo išeivijoje.  F. Strolia, artimai stebėdamas išeivijoje besivystančią chorinę veiklą, šventės organizavimui pakvietė Ritą Čyvaitę-Kliorienę.  Tuo metu buvusiam JAV bendruomenės pirmininkui F. Strolia rašė: "Labai atvirai pripažįstu Ponios Ritos didelį muzikinį ir visuomeninį talentą. Mielai norėčiau, kad ji būtų ne tik Repertuaro komisijos pirmininkė, bet ir, kaip Lietuvoje daroma, Vyriausia Dainų Šventės Meno vadovė.  Juo labiau, kad jos vien pati natūra nepasitenkina šabloniškumu. Ji jau susikūrusi Naują Viziją.  Tokių žmonių mums ypač reikia, kai norim pajudinti per tuziną metų įklimpusį ir surūdyjusį arklą."

Tai buvo 2002 metais, kai Rita buvo kviesta imtis šio nepaprastai didelio darbo.  Ji ne iš karto davė savo atsakymą, pokalbiai tarp R. Kliorienės, F. Strolios ir A. Gečio vyko labai intensyvūs ir reikalaujantys aiškių nuorodų kokia atsakomybė guls ant vadovės pečių.  Ji aiškinosi savo pareigybes dėl atitinkamų žmonių pasirinkimo, įvairių meninių komitetų formavimo, dėl repertuaro, šventės patalpų, rūbų, vaizdinių priemonių, filmavimo, įgarsinimo, svečių iš Lietuvos kvietimo ir svarbiausia rūpinosi kas imsis organizacinio komiteto pirmininko, žmogaus nebijančio ir mylinčio darbą, pareigų.

Ir štai, pagaliau  2003 kovo mėnesį Rita Čyvaitė-Kliorienė sutiko būti meno vadove.  Nuo tų metų ji energingai ėmėsi šventės oraganizacinio darbo, kurio apimtis, dabar pasižiūrėjus atgal, sukelia didžiausią nuostabą. Gal būt net pati Rita nesuprato kokius arimus užsimojo suarti ir kokį darbą išeivijos chorinės muzikos vystymesi ji atliko.

Savo straipsnyje "Atsiliepk daina" – aštuntoji lietuvių išeivijos dainų šventė" Rimantas Gudelis ("Liaudies kultūra", 2006 m. 4 numeris (109) rašo:

 

"…. reikia prisiminti ne tik laiką, bet ir pačiam pravažiuoti bent nuo pusės Čikagos į vieną pusę, iki Kanados pakraščio, Kvebeko, aplankyti vieną kitą lietuvišką bendruomenę, kaip tai padarė "Aukuras" 2000 m.  Tuomet suvoksi, kokio reikia pasiryžimo ir pastangų, kokios organizacinės metodikos reikia griebtis, kad galėtum visus lietuvių chorus išmokyti tų pačių dainų, surinkti juos į vieną krūvą ir atlikti šventės programą."

 

Organizacinio komiteto pirmininko ieškojimas dar tęsėsi beveik visus metus. 2004 metais gegužės mėnesį JAV Lietuvių Bendruomenės Krašto valdyba pranešė, kad ateinančios dainų šventės organizacinio komiteto pirmininkas bus dr. Audrius Polikaitis, vyriausia meno vadovė Rita Čyvaitė-Kliorienė, o VIII-toji Dainų Šventė įvyks 2006-tais metais, Čikagoje.

Tuoj pat buvo suorganizuoti du pagrindiniai komitetai: organizacinis komitetas, vadovaujamas A. Polikaičio ir meninis komitetas, vadovaujamas R. Kliorienės. Dr. Audriaus Polikaičio, visos šventės organizacinio komiteto pirmininko ir jo komiteto narių darbas buvo telkti lėšas šventei, (ižde pinigų nebuvo, o ir tokio iždo nebuvo), visapusiškai padėti įgyvendinti meninę programą, rūpintis leidinio išleidimu, ūkiniais reikalais, nakvynėmis, organizuoti renginių vakarus, bilietų pardavimą į visus renginius, transportaciją na ir žinoma – reklamuoti šventę.

Dr. Audriaus Polikaitis, užėmęs pirmininko postą, atsakingai ir nuoširdžiai ėmėsi šių pareigų. Suprasdamas kokia sunki našta griūna jam ant pečių, į savo pagalbininkų gretas pasikvietė įvairių sričių specialistus, sudarydamas organizacinį komitetą, kurio gretose buvo:  Dainė Jablonskytė, Linas Gylys, Tadas Birutis, Tadas Glavinskas, Daina Matusaitienė, Dainė Quinn, Eglė Laniauskienė, Vaiva Marchertienė, Vytas Čuplinskas, Jonas Korsakas, Marius Polikaitis, Laura Lapinskienė, Taiyda Chiapetta, Lukas Laniauskas, nSJ, Kristina Žvinakytė, Rima Zigaitytė.

Kiekvienas komiteto narys, prisidėjęs savo darbu, atliko ypatingai svarbų vaidmenį. Jų dėka ir autobusai laiku atvežė dainininkus į repeticija ir svečiai buvo prižiūrėti ir susipažinimo vakaras praėjo pakilioj nuotaikoj ir leidinys liko gražiu-menišku prisiminimu, o sudėjus visus tuos darbelius i vieną, likome sužavėti sėkmingai praėjusia gražia švente.

Komitetų narių darbas išeivijoje, kaip ir visos šventės organizatorių yra savanoriškas ir neapmokamas.  Kiekvienas aukojo savo laiką, darbą, kūrybinę energiją bendram tikslui, šiuo atveju – dainų šventei.  A. Polikaičio vadovaujamas organizacinis komitetas savo darbą atliko pasigėrėtinai puikiai.  Iki paskutinės detalės viskas buvo apskaičiuota, numatyta, nuspręsta ir padaryta laiku ir profesionaliai, o pats pirmininkas, visą laisvalaikį skirdamas dainai ir muzikai, radęs minutėlę, stojo į šventės atlikėjų gretas.

A. Polikaičio kvietimu buvo suorganizuotas ir Kanados organizacinis komitetas, kuris rūpinosi visais organizaciniais klausimais dėl Kanados chorų registracijos, lėšų telkimo, aukų rinkimo, repertuaro paruošimo ir t.t.  Šio komiteto sudėtyje buvo: Nijolė Benotienė, Algirdas Nausėdas, Ramunė Stravinskienė, Algirdas Vaičiūnas ir Dalia Viskontienė.

Meniniam komitetui vadovavo Rita Čyvaitė-Kliorienė.  Šis komitetas rūpinosi dainų šventės programa ir visais muzikiniais reikalais: repertuaro atrinkimu ir sustatymu, repertuaro knygų paruošimu ir jų korektūra, orkestruočių paruošimu, orkestro sudarymu, chorų kvietimu ir bendradarbiavimu su jų vadovais, įrašų paruošimu ir kt.  Kūrybinėje grupėje buvo R.Kliorienė, Darius Polikaitis, Dalia Skrinskaitė-Viskontienė.  Komitetui taip pat priklausė – Faustas Strolia – ŠALMS (Šiaurės Amerikos Lietuvių Muzikos Sąjungos) pirmininkas, Nijolė Benotienė – vyriausia spaudos atstovė, ir Lilija Gelažis bei Siga Mikoliūnaitė, kurios rūpinosi programos vaizdiniu apipavidalinimu ir visomis vaizdinėmis priemonėmis, chorų paradu, šventės vėliava, dainų inscenizavimu, video vaizdais ir kt.

Labai didelį vaidmenį atliko kiekvienas choro vadovas. Jų pečius gulė didelė atsakomybė tinkamai paruošti šventės repertuarą, prižiūrėti registracijas, įsigyti šventei reikalingus rūbus, laiku ir drausmingai dalyvauti repeticijose už ką meno vadovė buvo ypatingai dėkinga. Vyr. vadovės R. Kliorienės nuoširdus ir labai artimas bendravimas elektroniniais laiškais, telefoniniais pokalbiais su visais šventės chorų vadovais, aiškūs nurodymai, iškilusių klausimų sprendimai ir begalinis dėkingumas kiekvienam vienetui ir dainininkui, visus sujungė bendram tikslui – šventei pasiruošti kuo galima geriau.

Prasidėjus šventės ruošos darbams, buvo užsakyta Čikagos Ilinojaus Universiteto salė, talpinanti 10,000 žiūrovų ir neribotą skaičių atlikėjų. Abu vadovai norėjo, kad nė vienam atlikėjui nereikėtų savo eilės pasirodymui laukti užkulisiuose, kad visą šventę nuo pradžios iki pabaigos matytų visi dainininkai, o ypatingai mūsų jaunimas ir vaikai.  Šioji salė kaip tik atitiko tokius reikalavimus.

Vienas iš svarbesnių R. Kliorienes užsibrėžimų buvo susitikimas su visais chorų vadovais ir peržiūrėjimas šventinio repertuaro. Taip kilo mintis suorganizuoti  chorvedžių seminarą, kuris įvyko Dainavos stovykloje (netoli Detroito miesto, Michigan valstijoje) 2005 rugpiūčio 18-21 dienomis. Šio seminaro programą paruošė D. Viskontienė, o ūkiniais reikalais rūpinosi Rusnė Kasputienė ir org. komiteto pirmininkas A. Polikaitis.

Šventės vyriausios vadovės R. Kliorienės iniciatyva buvo įdainuotos ir įrekorduotos visos dainų šventės kūrinių partijos ir patalpintos internetinėje svetainėje.  Šiam projektui vadovavo ir ypatingai svarbų darbą atliko Darius Polikaitis. Jam talkino Kristina Kliorytė ir Rima Polikaitytė-Birutienė. Žinant, kad prieš šventę bus galima tik viena repeticija, dainų partijų įrašai turėjo ir žymiai svarbesnę reikšmę. Pasiklausius įrašų, visiems buvo aišku kokia bus kūrinių interpretacija, tempas, kaip turi skambėti sudėtingesnės ritminės vietos. Ritos žodžiais tariant, tai buvo šventės "klijai" ir atlikėjams ir vadovams.

Kalbant apie šventės repertuarą, kurio sudėtyje buvo mišrių chorų, jaunimo, vaikų ir jungtinio choro dainos, reikia paminėti, kad specialiai šiai šventei buvo sukurtos net keturios naujos dainos.

  • "Atsiliepk daina" muzika Ritos Čyvaitės-Kliorienės, žodžiai Nijolės Puranaitės-Benotienės
  • "Skanu" muzika ir žodžiai Kęstučio Daugirdo
  • "Šokių ir dainų sonetas (III)" muzika Fausto Strolios, žodžiai Anatolijaus Kairio
  • "Giesmė naujajai žemei", muzika Giedriaus Svilainio, žodžiai Nijolės Kersnauskaitės
  • "Tai smagu lauke per lietų" (dainų pynė) Viktoro Ralio įžanga ir intarpai, kuriais buvo apjungtos septynios vaikų repertuaro dainos.

Aštuntoje Lietuvių dainų Šventėje dirigavo šie dirigentai:

  • Renata Armalaitė
  • Ilona Babinskienė
  • Nijolė Puranaitė-Benotienė
  • Gintarė Bukauskienė
  • Jūratė Grabliauskienė
  • Deimantė Grigutienė
  • Birutė Jašinskienė
  • Rimantas Kasputis
  • Rita Čyvaitė-Kliorienė
  • Jūratė Lukminienė
  • Birutė Mockienė
  • Raimundas Obalis
  • Darius Polikaitis
  • Viktoras Ralys
  • Alexandre Stankevičius
  • Faustas Strolia
  • Lilija Turūtaitė
  • Alfonsas Vildžiūnas
  • Dalia Skrinskaitė-Viskontienė

Ruošiant šią šventę, daug padėjo artimas R.Kliorienės bendradarbiavimas ir su Lietuvos liaudies kultūros centru, vadovaujamu Sauliaus Liausos.  Pats direktorius tiesiogiai bendravo su šventės vadove, tarpininkavo kompozitoriams užsakant šventei muziką, perrašant natas, rengiant orkestruotes.

Aštuntą dainų šventę išeivijoje savo dalyvavimu praturtino Vilniaus Jėzuitų gimnazijos jaunimo mišrus choras, vadovaujamas Leonido Abario ir Klaipėdos miesto savivaldybės mišrus choras "Aukuras", vadovas Alfonsas Vildžiūnas.  Chorai surengė koncertus šventės svečiams, dalyvavo aukojamose Mišiose ir pačioje dainų šventėje.  Svečių tarpe buvo ir Šv.Kazimiero bažnyčios choras iš Londono – Anglijos vadovaujamas Virgilijaus Vaitkaus.

8 DAINŲ ŠVENTĖ – ATSILIEPK DAINA

Šventė, kuriai išeivija ruošėsi keturis metus, neoficialiai prasidėjo penktadienį, birželio 30d. chorų vadovų ir dirigentų vakariene, kurią, kaip padėką visiems chorų vadovams už ypatingai puikų darba, suorganizavo abu pirmininkai: A. Polikaitis ir R. Kliorienė.  Po vakarienės visi išskubėjo į Klaipėdos choro "Aukuras" koncertą.  Sekantį rytą, šeštadienį liepos 1 dieną visi tvarkingai ir laiku atvežti iš viešbučių, rikiavosi repeticijai.  Repeticija punktualiai prasidėjo 8 val. ryte ir baigėsi 5 val vakare. Choristų nuotaika ir entuziazmas, vyr. vadovės profesionalumas ir išlaikytas punktualumas buvo maloniai stebinantys.  Po repeticijos, šeštadienio vakare buvo "Jazz Land" vokalinės grupės, vadovaujamos Artūro Noviko koncertas ir susipažinimo vakaronė, kurią suorganizavo Marius Polikaitis.  Sekmadienis, liepos 2 diena prasidėjo šv. Mišiomis 9 val., o 14 val. visi jau buvo pasiruošę svarbiausiai daliai – dainų šventės koncertui.

Choristams balsais susėdus į savo vietas, tiksliai nustatytu laiku prasidejo 8-toji dainų šventė "Atsiliepk Daina", kurioje dalyvavo 52 chorai ir virš 1150 atlikėjų.  Dideliuose ekranuose, šventės pranešėjams Eglei Laniauskienei ir Arūnui Čiuberkiui komentuojant, pasirodė chorų paradas.  Ekranuose abėcėlės tvarka buvo rodomi  chorai ir jų vadovai, o pranešėjai paminėdavo ir miestą iš kurio choras atvykęs ir choro pavadinimą.  Po kiekvieno pristatymo pasigirsdavo plojimai ir žiūrovų bei dalyvių džiaugsmingi sveikinimai, šūkiai.  Orkestras, diriguojamas Dariaus Polikaičio,  grojo maršus dar labiau sustiprindamas šventinę nuotaiką.  Po chorų parado į salę buvo įneštos vėliavos ir įžygiavo visi chorų vadovai kartu su šventės dirigentais.

Visa šventės programa buvo suskirstyta į temines dalis, kurioms buvo parinktos atitinkamos dainos, vaizdiniai minties pagyvinimai ekranuose.

Ačiū tau, prigimtie – pirmoji dalis prasidėjo JAV, Kanados ir Lietuvos himnais, malda – "Už Lietuvą, Tėvynę Motiną" (muz. J. Govėdo, žodž. A. Paulavičiaus), ir patriotine daina – "Lietuva, brangi šalele" (muz. ir žodž. V. Vydūno), po kurios į salę buvo įnešta didelė šventės vėliava (8,5 m. x 5 m.). Vėliava, nuvilnijusi choristų rankomis, pakilo virš dainininkų galvų ir kabėdama scenos viduryje puošė visą šventę.

Prasidėjo šventės oficialus atidarymas.  Lietuvos respublikos prezidentas Valdas Adamkus sveikinimo žodyje pabrėžė, kad daina tai ženklas, kad esame gyvi.  Po sveikinimo žodžių prezidentas įteikė ordiną „Metropolitan" operos solistui, Algirdui Braziui, atidavusiam 31 metus Čikagos Lietuvių operai.

Organizacinio komiteto pirmininko Dr. Audriaus Polikaicio žodyje buvo pasidžiaugta gausiu žiūrovų dalyvavimu, visų įdėtu darbu ruošiant šią šventę ir aukomis, be kurių šis renginys nebūtų įvykęs.  Dainų šventės atidarymui A. Polikaitis pakvietė vyriausią meno vadovę R. Kliorienę diriguoti jos pačios specialiai šiai šventei sukurtą teminį kūrinį "Atsiliepk Daina" (žodž. N.Benotienės).

Moterys ir merginos pasipuošusios mėlynomis skraistėmis rankose laikė priderintų spalvų dainorėlius, o virš galvų plevėsavo didžiausia vėliava, kurią suprojektavo ir pagamino Ričardas ir Aušrinė Širvinskai.  Vėliavoje – mėlyna, violetinė, žalsva spalvos lyg simbolis Atlanto platybių skiriančių išeiviją nuo Lietuvos, tai mėlynas dangus, kuris vienodai gaubia ir mus, ir mūsų tėviškę, o daina, kuria stipriai ir galingai atsiliepėm į vyriausios vadovės R. Kliorienės mostus, apjungė mus visus džiaugsmingai šventei.

Šventės vyr. vadovė R. Kliorienė į  repertuarą įtraukė net šešias bendro dainavimo dainas, kad šis renginys būtų ne tik choristams, bet ir dalyviams, nes visus kvietėme atsiliepti daina.  Dainų žodžiai buvo atspausdinti suvenyrinėse programose, taip pat buvo rodomi dideliuose ekranuose, pakabintuose abiejose salės pusėse.  Antroje dalyje, kaip tik visi jungėsi į bendrą dainą "Gražių dainelių" (muz.A.Vanagaičio, žodž. V.Stonio). Įdomiai nuskambėjo vaikų chorų atlikta liaudies daina "Augo putins", pritariant vaikų skudučių ansambliui.  Į repertaurą buvo įtrauktos ne tik išeivijos kompozitorių dainos, bet ir Lietuvos kompozitorių žinomi ir populiarūs kūriniai, kaip kad sekančioje dalyje – Nešėm atnešėm labą dienelę-  žaismingai nuskambėjusi kompozitorės Nijolės Sinkevičiūtes chorinė daina "Ta-ta-to".

Lietuvos praeičiai ir visiems, paaukojusiems gyvybes už jos laisvę buvo skiriama dalis – Uždek, Motule, žvakelę. Ypatingai didelį įspūdį paliko bendrai su publika atlikta daina "Kaip verkiančio smuiko" (l.l. daina harm.R.Kliorienės, orkestruotė K.Daugėlos). Atliekant šią dainą, salėje buvo užgesintos šviesos, o visi dalyviai buvo paprašyti įsijungti mažus žibintuvėlius, kurie buvo išdalinti įeinant į salę. Ir štai tamsoje skambant kiekvieno išeivijos lietuvio širdin įaugusiems dainos žodžiams apie tyloje raudantį smuiką, ir paaukotas gyvybes tautos laisvės vardan, ir tą motinos širdies amžiną skausmą, visa baisi praeitis pavirsta į tūkstančius mažų žiburėlių. Tai mes ir mūsų vaikai, tai mūsų tevai ir anūkai, primenantys, kad niekas nėra užmiršta, kad žuvusių brangus atminimas gyvas ir žiburėliuose, ir mūsų dainoje, ir mūsų širdyse. Tik dalyvavę šventėje galėjo pajusti tą ypatinga rimties, pagarbos ir vilties jausmą išplaukusį daina ir virtusį amžinos vilties šviesele.

"Pavirsti paukščiu, pavirsti sakalu ir grįžti į Viešpaties saugomą tėvynę, į laisvą Lietuvą – dainų šalį – 50 metų svajojo išeivija. Dabar Lietuva laisva, į ją grįžtame pasidžiaugti, apie ją dainuojame: Lietuva – Viešpaties lelija, Lietuva – širdies daina." – savo džiaugsmą laisva Lietuva skelbėme sekančios dalies – Norėčiau prisijaukinti sakalą gintarinėm akim – dainomis.  Šios šventės organizavimas ir parodė, kaip artimai buvo bendradarbiaujama kartu su Lietuvos kompozitoriais užsakant naujus kūrinius, arba rašant dainas pagal išeivijoje sukurtas eiles, bylojančias išeivijos žmonių jausmus.

Po pertraukos šventė tęsėsi vaikų pasirodymo – Gražūs vaikai pelėdos – dalimi.  Šalia kitų kūrinių, vaikų chorai atliko dainų pynę: Tai smagu lauke per lietų. Čia buvo apjungtos septynios vaikų repertuaro dainos – 4 originalios ir 3 liaudies, kurioms įžangą ir intarpus parašė Viktoras Ralys.  Atliekant vaikų repertuaro dalį šventėje dalyvavę šokėjų kolektyvai inscenizavo pelėdą, vaikus besidžiaugiančius lietaus smagumu, o ekranuose buvo rodomi vaikų piešiniai.

Reikia paminėti, kad šventė buvo garsinama ir skelbiama visose lietuvių kolonijose įvairias būdais.  Spaudoje pastoviai būdavo straipsniai, informuojantys apie atliktus darbus, atskiri chorai jungėsi bendriems koncertams, lituanistinėse šeštadieninėse mokyklose buvo pravesti vaikų piešinių konkursai. Būtent pačių vaikų nupiešti piešiniai ir buvo panaudoti dainų inscenizavimui šventės ekranuose.

Lilija Gelažis ir Siga Mikoliūnaitė buvo šių šventę pagyvinusių vaizdinių priemonių kūrėjos.  Šventėje dalyvavo ir Meninio šokio Teatras iš Lemonto, IL. Vadovės: Estera Lisauskienė ir Sandra Krumhorn  ir Čikagos tautinių šokių kolektyvas "Suktinis" vadovai: Salomėja ir Vidmantas Strižigauskai.

Į šventę atvyko net 10 jaunimo chorų.  Beveik visi jaunimo chorai susibūrė šios šventės proga ir labai entuziastingai joje dalyvavo.  Prie jų jungėsi ir svečiai iš Vilniaus, tai Vilniaus Jėzuitų gimnazijos jaunimo choras.  Džiugu paminėti, kad jaunimo dalyje -Su tavim aš per pasaulį platų- buvo ne tik kūriniai mišriems ar merginų chorams, bet ir jaunimo chorų vyrams, kurie susilaukė gausių aplodismentų atlikę D. Polikaičio dainą (žodž. B. Brazdžionio) "Keleiviai" diriguojamą kompozitoriaus.

Šventinė nuotaika, besišypsantys dainininkų veidai ir skambūs balsai liejosi i gražiausius harmonijos akordus.  Paskutinė dalis Tegu jungia daina vaikus Lietuvos prasidėjo populiaria išeivijoje daina "Kur giria žaliuoja" (muz. J. Gudavičiaus, žodž. K. Sakalausko-Vanagėlio), kuri visiems priminė gimtus namus.  Naujas kūrinys, Anatolijaus Kairio žodžiais, "Šokių ir dainų sonetas" sukurtas kompozitoriaus ir didžiojo išeivijos mokytojo F. Strolios buvo diriguojamas D. Viskontienės, o R. Kliorienės daina "Viena šeima, viena tauta" (žodž. N. Kersnauskaitės) diriguojama A. Vildžiūno, buvo lyg vainikas visiems po pasaulį išsisklaidžiusiems Lietuvos žmonėms.  Kur bebūtume esame "…viena šeima, viena tauta, nes jungia mus tėvynė Lietuva" galingai skambėjo jungtinis choras.

Ir štai paskutinis šventės akordas, dar vienas naujas kūrinys šios šventės kulminacijai – "Giesmė naujajai žemei", kurio muzika parašė Lietuvoje gyvenantis kompozitorius Giedrius Svilainis, pagal išeivijoje gyvenančios N. Kersnauskaitės eiles.  "Ir subangavo jūros, ir atliepė krantai…" dainos žodžiais galima apibūdinti ir šio kūrinio, o ir visos šventės nuotaiką, energiją ir atlikimą.  Šventei parinkta mėlyna spalva, simbolizavo dangų ir Atlanto vandenyno platybes, skiriančias mus nuo tėvų žemės.  O mes, tai tie laisvi paukščiai, radę prieglobstį svetimoje pakrantėje.  Taip ir gimė šis naujas kūrinys, išreiškiantis išeivijos lietuvių jausmus naujajai žemei, priglaudusiai tūkstančius Lietuvos vaikų.

Galingai ir plačiai nuskambėjo šis kūrinys, diriguojant vyriausiai meno vadovei Ritai Čyvaitei-Kliorienei.  Visi dalyviai buvo paprašyti išsitraukti baltas skepetaites, kurios visiems buvo išdalintos prie įėjimo ir paskutinei dainai skambant, jomis mojuoti.  Vieni jomis mojavo, kiti džiaugsmo ašaras sausino, nes šventė buvo ypatingai sėkminga.  Dar padainavus paskutinę dainą visiems kartu, vyriausia šventės vadovė Rita Kliorienė ir organizacinio komiteto pirmininkas Audrius Polikaitis į sceną iškvietė visus chorų vadovus, šventės dirigentus, organizacinio ir meninio komiteto narius, šokių grupių vadovus, ir kitus pries šventės sėkmės prisidėjusius asmenis, kurie buvo apjuosti tautinėmis juostomis.  Aidint gausiems plojimams, kurie buvo skirti visiems dalyviams, o ypač šventės vadovams, buvo nuleista  8-tosios šventės vėliava ir kartu su šventės batuta perduota ateinančios šventės rengėjams – Kanados bendruomenės atstovams: organizacinio komiteto pirmininkams – Rasai ir Pauliui Kurams ir būsimai meno vadovei – D.Viskontienei.

Šventė baigėsi iškilmingu pokyliu Sheraton Chicago Hotel and Towers salėje, kurioje ir vėl skambėjo dainos akomponuojant keliems akordeonistams, kurių tarpe buvo ir nepailstantys šventės vadovai: R. Kliorienė ir A. Polikaitis.  Vėliau prasidėję šokiai tęsėsi iki vėlyvos nakties.

Aštuntoji Lietuvių dainų šventė "Atsiliepk daina" buvo labai plačiai ir sėkmingai išreklamuota. Tik pradėjus organizuoti šventę, buvo įkurta internetinė svetainė astuntoji.dainusvente.org.  Visa, su švente surišta informacija, tiek dalyviams, tiek žiūrovams, aukotojams ar svečiams, ar tik šiaip besidomintiems tautiečiams, buvo talpinama ir pastoviai joje atnaujinama.

Didelį darbą atliko ir šventės spaudos atstovai, kuriems vadovavo N. Benotienė. Jų iniciatyva ir dėka buvo paruošta virš 80 straipsnių, aprašytas kiekvienas choras, įdomiausi dainininkų pasakojimai, prisiminimai, veikla, pokalbiai su šventės organizatoriais ir t.t. Visi pagrindiniai išeivijos laikraščiai: "Tėviškės Žiburiai"- Kanada, "Amerikos Lietuvis"- Čikaga, ir ypatingai "Draugas" – Čikaga spausdino jiems paruoštus straipsnius tuo garsindami šį neeilinį ivykį.

Šio įvykio įamžinimui  buvo išleistas šventės DVD, o pačią šventę du kartus transliavo ir  Lietuvos televizija.  Pasibaigus šventei visiems liko ypatingai gražiai išleistas šventinis programos leidinys, kuri redagavo Eglė Laniauskienė ir kuris yra turtingas nuotraukomis, chorų istorija, choristų pasisakymais, sveikinimais ir linkėjimais. Leidinyje ypatinga padėka skiriama rėmėjams, kurių nuoširdus dosnumas palengvino šios šventės ruošimą. Tai Lietuvių Fondas, Illinois Department of Commerce and Economic Opportunity, Bureau of Tourism ir Tautinių Mažumų ir Išeivijos Departamantas, šalia kurių rykiuojasi visa eilė pavienių aukotojų. Viena iš didžiausių asmeninių aukų tai virš 10 tūkstančių paaukoję Maria ir Antanas Rudžiai.

Aštuntoji Lietuvių Dainų Šventė "Atsiliepk Daina" įvykusi 2006 metų liepos 1-2 dienomis Čikagoje, įrodė, kad ir po 50-ties metų išeivijoje yra gyva dainų švenčių tradicija, kad Lietuvai atgavus  nepriklausomybę, išeivijoje būtina tęsti lietuvišką veiklą, norint ir toliau išlaikyti ir vystyti tėvų ir senelių atvežtą ir paliktą turtą: kalbą, muziką, dainą.

Dainų šventės organizavimo ir vykdymo darbai, gyvenant įvairiais įsipareigojimais ir darbais užimtoje visuomenėje, buvo atlikti savanorių žmonių, aukojusių savo laisvalaikį, žinias ir kūrybą. Šventė buvo pradėta organizuoti neturint nė vieno cento, o organizatorių tikėjimas, kad išeivija finansiškai rems tokį renginį, tapo džiugia tikrove.

Laiminga tauta, turinti stiprius mokslininkus, mokytojus, šalies vadovus, vedančius sėkmingu keliu. Išeivija irgi gali džiaugtis, nes ši šventė parodė, kad atsiradus tinkamiems ir stipriems vadovams, galima padaryti tai, kas atrodė niekada nebebus įgyvendinama. Vyriausia meno vadovė R. Kliorienė ir organizacinio komiteto pirmininkas A. Polikaitis atliko ypatingai svarbų išeivijos chorinės muzikos ir dainų švenčių atkūrimo darbą. R. Kliorienės dėka susibūrė jaunimo ir vaikų chorai, į vietinius chorus įsijungė iš Lietuvos neseniai atvykę žmonės, chorinės muzikos aruodai pasipildė naujais kūriniais, pagyvėjo veikla mažesnėse lietuvių bendruomenėse, sustiprėjo ryšys tarp Lietuvos ir išeivijos chorvedžių ir choristų.

Atvertus naujo šimtmečio puslapį, Ritos ir Audriaus dėka, išeivija savo istoriją paženklino veiklos gyvybingumu ir džiugios ateities ženklu. 50 metų SKAMBĖJOME DAINA dabar ATSILIEPĖM DAINA ir TOLIAU GYVENSIME DAINA!!

Nijolė Benotienė

Devintoji 2010 m. Toronto šventės svetainė

 

2010 m. liepos 2-4 dienomis Kanadoje, Toronto mieste, ivyko IX išeivijos lietuvių dainų šventė "Daina aš gyvenu". Kanados lietuviai šios šventės šeimininkai buvo antrą kartą po 32 metų pertraukos. Šį savaitgalį kanadiečiai šventė Kanados dieną, amerikiečiai – Amerikos nepriklausomybės dieną, o Lietuva ruošėsi karaliaus Mindaugo karūnavimo paminėjimui – Lietuvos valstybės dienai.

Šventės rengėjai buvo: Kanados ir JAV Lietuvių Bendruomenė ir Šiaurės Amerikos Muzikos Sąjunga.

DAINŲ ŠVENTĖS RENGINIAI

Dainų šventės renginiai vyko visą savaitgalį. Penktadienį, liepos 2 d. 19:30val. visus į susipažinimo vakarą sukvietė Marijono Mikutavičiaus koncertas. Jame dalyvavo apie 1000 atvykusių šventės dalyvių, svečių, ir Toronto lietuvių. Nuotaika buvo puiki, visi džiaugėsi gera muzika ir girdėtomis dainomis, kurias tik pradėjus M.Mikutavičiui dainuoti, jungėsi visi dalyvavę. Veidai švytėjo džiaugsmu, besiliejančia energija ir jaunatviškumu.

Bendra chorų repeticija buvo šeštadienį liepos 3d. nuo 8:30val. iki 17:00val. Hershey centre, po kurios visi dalyvavo smagiame pasilinksminime: "Miestelio vakaronė" Toronto Airport Marriott Hotel. Repeticija praėjo sklandžiai, pagal rengėjų suplanavimą, o vakarinė dienos dalis irgi neapvylė dalyvių. Entuziastingai grojo Toronto lietuvių kaimo kapela, skambėjo dainos, vieni kitus gaudė mažieji, sukosi poros, kaip ir pas gerą šeimininką - putojo lietuviškas alus. Namudininkai prekiavo įvairiais suvenyrais, lietuviškais produktais ir gaminiais. Visur sukiojosi apelsinų spalvos marškinėliais vilkintys savanoriai-padėjėjai, kurie šioje šventėje atliko viską, kad ji būtų Toronto rengėjų, o ir visų Toronto lietuvių pasididžiavimas.

Šventos Mišios buvo aukojamos visose trijose Toronto Lietuvių parapijose ir Toronto Airport Marriott viešbutyje, sekmadienį, liepos 4 dieną. Dvasiniai pakylėję, pagarbinę ir padėkoję Aukščiausiam, visi skirstėsi ruoštis pagrindiniai šio savaitgalio daliai – dainų šventei.

IX išeivijos dainų šventė "Daina aš gyvenu" prasidėjo sekmadienį, liepos 4d. 14:00val. Hershey centre. Dalyvavo virš trijų tūkstančių žiūrovų ir klausytojų.

Išsamesnis šventės aprašymas sekančiose dalyse.

Pokylis "Miško balsai", paskutinis savaitgalio renginys, buvo surengtas International centre 19:00val. Tai buvo šventinė vakaronė - džiaugsmo vakaras, kurio metu visi linksminosis, kalbėjosi, fotografavosi, dalinosi įspūdžiais apie labai sėkmingai pavykusią IX dainų šventę "Daina aš gyvenu".

DALYVIAI

Ši šventė buvo ypatinga ir tuo, kad joje dalyvavo gausus skaičius dainininkų, o ypač jaunimas ir vaikai. Iš 54 chorų atvykusių iš Lietuvos, Airijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, JAV ir Kanados susidarė 1111 dainininkų - pusė iš jų buvo vaikai ir jaunimas. Šventėje grojo "Hannaford Street Silver Band" (40 žmonių pučiamųjų orkestras), dirigavo 17 dirigentų. Iki šiol dainininkų skaičiumi gausiausios buvo 1971m. šventė Čikagoje ir 1978 m. šventė Toronte, kuriose dainavo apie 1400 dainininkų.

PROGRAMA

Išeivijoje buvo surengtos devynios dainų šventės, kurios daug kuo buvo panašios ir daug kuo skyrėsi viena nuo kitos. Ši šventė buvo ypatinga ir unikali.

Šventės pavadinimas – "Daina aš gyvenu" parinktas neatsitiktinai. Vyriausia meno vadovė Dalia Skrinskaitė—Viskontienė, visą gyvenimą paskyrusi chorinio dainavimo veiklai išeivijoje, kartu su savo dainininkais yra išdainavusi tūkstančius dainų, dainelių, rimtų choro veikalų ir dar rimtesnių klasikinių kūrinių. Jai, kaip ir daugeliui lietuvių išeivių, daina ir buvo arčiausias prisilietimas prie tėvynės, prie jos tradicijų, papročių, istorijos. Metai kaupėsi, daugelis vyresniųjų paliko dainininkų eiles. D.Viskontienė norėjo, kad ši šventė būtų lyg simbolinis "ačiū" už nutiestą dainos kelią į tėvynę, už išsaugotą dainų švenčių istoriją, tradicijas ir jų unikalumą; "ačiū" visiems, kurie kaip ir ji, gyveno ir gyvena daina.

Dalia Skrinskaitė-Viskontienė, įsipareigojusi vyriausios meno vadovės pareigoms, dainų šventę įsivaizdavo naujoviškai - scenizuoto pasirodymo formoje. Dainos turėjo atskleisti žmogaus gyvenimo pakopas, o visa šventė turėjo būti kaip spektaklis, panaudojant vaidybos elementus, dekoracijas, temos vystymą ir žinoma – dainas. Scenarijaus autoriai Laimutė Kiesielienė ir Dalia Viskontienė su Jurgio Sederavičiaus, Nijolės Benotienės ir Birutės Litvinienės įnašu, "lydė" visas dainas į vientisą mintį - saulės kelionę aplink žemės rutulį lygiagrečiai tapatindami su žmogaus gyvenimo dalimis. Koncertas pradėtas švintančio ryto garsais vedė į dienos darbus – atėjęs vakaras – kvietė apmąstymams, naktis simbolizavo žiemos šalčius, o vėl patekėjusi saulė, priminė, kad daina skambės, kol tauta bus gyva, kol visi jungsimės ir stengsimės išlaikyti brangiausias dvasines tautos vertybes.

Parinktas šventės repertuaras, nuo harmonizuotų liaudies dainų, originalių chorinių kūrinių iki specialiai šiai šventei užsakytų kūrinių, atitiko visas šventinio koncerto-spektaklio dalis. Naujai sukurtos dainos, kurios visos turėjo mecenatus, buvo sekančios: "Daina aš gyvenu" muz. L.Abario, žodž. N. Puranaitės-Benotienės; "Saulė dovanojo" muz. ir žodž. K.Daugirdo; "Dainuokim pasauliui" muz.S.Kliorio, žodž. N.Benotienės; "Dainos sparnais" muz.R.Čyvaitės-Kliorienės, žodž.N.Benotienės; "Buvo žodis Lietuva" muz. R.Biliūno, žodž. V.Bučmienės; "Nebuvo tai žemė" muz.R.Biliūno, žodž.N. Benotienės.

Šventės dalyviams ir svečiams buvo išleistas šventės leidinys, kurį redagavo Ramūnė Jonaitienė, (lietuviškus įrašus paruošė N.Benotienė ir B.Litvinienė, kuri taip pat padarė visus vertimus) o išleido organizacinis komitetas (Rasa ir Paulius Kurai kopirmininkai). Leidinyje sudėti valstybių vadovų ir nusipelniusių tautos ir išeivijos veikėjų sveikinimai, pačios šventės ir joje panaudotų simbolių aprašymas, Lietuvių liaudies dainų tradicijos, sudėtos visų dalyvavusių chorų nuotraukos ir įdomesni veiklos įvykiai. Leidinio medžiaga pateikta lietuvių ir anglų kalbomis atspindėjo turtingą mūsų tautos kultūrą ir išeivijoje išsaugotas jos tradicijas. Tai liko brangus prisiminimas kiekvienam dalyvavusiam ir puiki suvenyrinė dovana šventėje nedalyvavusiems. Žymiai mažesniu formatu buvo išleista šventės programa, kuri buvo patogi įsidėti i krepšį, nesunki neštis ir suteikianti svarbiausią savaitgalio įvykių informaciją.

SCENARIJUS, DEKORACIJOS IR EMBLEMA

Nepaprastai didelį įspūdį visiems paliko šventės scenarijus, kuris susidėjo iš penkių dalių.

Pirmoji šventinio koncerto dalis-rytas: "Dainos sparnais leisk man pasveikint ryto saulę". Rytas-simbolis žmogaus gimimo, vaikystės, tautos pradžios, o daina, kaip ir mes, išsiritusi iš Lietuvos lopšio, lydi mus visą gyvenimą. Krivių Krivaitis, tai mūsų pagoniška praeitis. Griausmingu trenksmu sudreba visas Hershey centras, kai sudundėjus griaustiniui, blykstelėjus žaibui užsidega aukuras ir i sceną, lydimas pulko vaidilučių ramiai įeina Krivių krivaitis. Vyksta aukuro saugojimo apeigos, brėkšta rytas, gimsta žmogus gyvenimui, skamba dainos.

Antroji dalis – diena: "Man reik dainos, kaip žemei saulės". Religinį ryšį tarp žmonių, protėvių ir dievų kūrė dainavimas – svarbiausia lietuvių apeiga. Žmogaus gyvenime diena, tai jaunystė, tai pavasaris, tai derliaus žydėjimas, tai meilės čiulbesiu skambančios mergelės ir bernelio dainos. Krivių krivaitis ir vaidilutės tiesia baltas rankšluosčių juostas, lyg kelią į gyvenimą naujoms kartoms ir šventai saugo amžiną ugnį.

Trečioji dalis – vakaras: "Ten toli už žvaigždės, vakaras tylus". Saulė vis mažiau šviesos siunčia į žemę – artėja virsmas į žiemą. Vyresniems tai ilgesio metas, jaunimui – jungtuvių laikas. Prie aukuro palinkęs krivaitis saugo šventąją gyvenimo ugnį. Ten toli už žvaigždės ir visi mūsų išėję, ten toli už žvaigždės ir mūsų gimtieji namai. Mus visus riša tas pats besikartojantis gyvenimo ratas.

Ketvirtoji dalis – naktis: "Nakties užkalbėjimai". Nusileidus saulei, susirinkę po ąžuolu, mūsų gentainiai šaukdavo ugnį: ugnie, ateik iš akmens, iš medžio, ateik iš dangaus ir žemės, būk mums gera, apgink nuo šalčio ir tamsos, suteik stiprybės. Tai prisiminimai apie sunkią tautos dalį, tai laikas asmeniniams apmąstymams, tai pradžia ir vėl naujai gyvybei.

Penktoji dalis – rytas: "Daina ir aš tas pats esu" Kasdienis saulės sugrįžimas buvo laukiamas kaip kūdikio gimimas, kaip gamta laukia pavasario, kaip pasitraukę iš tėvynės laukia jos laisvės. Visa mūsų istorija sudėta į dainas, o daina lydi mus visą gyvenimą, o žmogaus gyvenimas – tai saulės ratas, o saulės rato altorius žemėje – aukuras prie kurio mes visą laiką burėmės. Pagrindinis veikėjas – Krivių krivaitis ir vaidilutės vedė istorijos vingiais, sutapatindami gamtą ir žmogaus gyvenimą, žmogaus gyvenimą ir dainą, o daina, tai tautos istorija. Daina skambės, kol bus ją dainuojančių.

Visos dainos atitiko scenarijaus temą, paįvairintos vaizdinėmis priemonėmis, šokiais, ekranuose rodomomis skaidrėmis, kurias sumontavo Arūnas Pabedinskas. Skrido žąsys, balti balandžiai, šoko ramunės su peteliškėmis, sukosi ąžuolo lapai, skraidė ir vėliau pelėdžiukus perėjo pelėda, aukure degė vaidilučių saugoma ugnis. Toronto lietuvių jaunimo ansamblio "Gintaras" šokėjai buvo pagrindiniai talkininkai tose dalyse. Visas vaizdines priemones sukūrė architektas Jurgis Sederavičius ir jo kūrybinė grupė, o pastatymo koordinatoriai buvo Raimondas Paškaukas ir Jurgis Valaitis.

Šventės emblema – spinduliuojanti saulė. Jos autorė - menininkė Snaigė Šileikienė. Viena saulės pusė šviesi, kita – tamsi. Tai simbolis jungiančio ryšio tarp tėvynės ir išeivijos. Ta pati saulė šviečia mūsų Lietuvai, o juos užmigdžiusi, skuba dienos darbams prikelti mus. Saulės ratas, tai žmogaus gyvenimo simbolis, tai metų laikai, tai gimimas ir žemės kelionė į amžinus namus.

EIGA ir REPERTUARAS

Šventės scenarijus diktavo viso pasirodymo eigą. Skambant maršų muzikai pagal Dariaus Polikaičio mostus, plačiuose ekranuose rodomomis skaidrėmis, programos vedantysis Saulius Simonavičius pristatė renginyje dalyvaujančius vienetai, vokalinius amsamblius ir chorus. Po chorų pristatymo į salės aikštę sužygiavo jų vadovai ir šventės dirigentai.

IX dainų šventės atidarymas pradėtas Kanados, JAV ir Lietuvos himnais, po kurių, skambėjo kom.J.Govėdo kūrinys "Viešpaties pasaulis" diriguojant D.Viskontienei. Šiuo kūriniu buvo pagerbti visi buvę dainos puoselėtojai, ypač žinomas Toronto lietuvių choro vadovas, koncertmeisteris, dirigentas ir kompozitorius ata. Jonas Govėdas. B.Brazdžionio eiles skaitė Rūta Girdauskaitė.

Šventės organizacinio komiteto kopirmininkai Rasa ir Paulius Kurai Lietuvos ir Kanados valstybinėmis kalbomis tarė sveikinimo žodį, šventė prasidėjo. Dundėjo griaustinis, liepsnojo aukuras, skambėjo dainos, šypsojosi choristų akys. Vaidilutės šnibždėjo maldas pagoniškiems dievams, aukštyn į dangų vis pakildavo Krivių krivaičio (aktorius Kęstutis Kalvaitis) grūmojanti lazda, o ant dirigentų pakylos lipo vis kiti dirigentai: ir solidžią darbo praktiką turintys vadovai ir jaunimas, žinomi išeivijos chorų specialistai ir iš Lietuvos atvykę svečiai. Šventėje dirigavo 17 dirigentų: Nijolė Puranaitė-Benotienė; Gintarė Bukauskienė; Kęstutis Daugirdas; Deimantė Grigutienė; Romualdas Gražinis; Rimas Kasputis; Rita Čyvaitė-Kliorienė; Saulius Kliorys; Liudas Landsbergis; Dalia Mockienė; Birutė Mockienė; Raimundas Obalis; Darius Polikaitis; Alexandre Stankevičius; Alfonsas Vildžiūnas; Dainius Vaičekonis ir Dalia Skrinskaitė-Viskontienė.

Ne tik šventės scenarijus, bet ir choriniai kūriniai buvo įdomūs harmonijomis, ritmu ar sudėtinga atlikimo technika. Renkant repertuarą vyr. šventės vadovė D.Viskontienė stengėsi kuo daugiau panaudoti išeivijos kompozitorių kūrybą, o jeigu kokių dainų ir trūko, jas mūsų kompozitoriai sukūrė. Tokiu būdu, šios šventės dėka, išeivijos chorinės muzikos kraitis pagausėjo šešiomis naujomis – originaliomis dainomis.

Ypatingai didelę sėkmę turėjo dainos atliekamos kartu su publika. Ši tradicija, pradėta R.Kliorienės VIII dainų šventėje, buvo pakartota ir šioje. Visi klausytojai labai entuziastingai jungėsi į bendras dainas ir dainavo kartu su jungtiniu choru. Reikia paminėti ir tai, kad visos penkios bendros dainos labai meistriškai, muzikaliai ir patogiai dainavimo balsui, buvo suharmonizuotos R.Kliorienės. R.Kliorienės indėlis į šią dainų šventę tęsiasi ilgu sąrašu nuo dainų harmonizavimo, naujų kūrinių rašymo iki artimo ir nuoširdaus profesinio bei asmeninio bendravimo su vyriausia meno vadove D.Viskontiene.

Sudėtingas chorinis kūrinys "Nebuvo tai žemė" buvo sukurtas IX dainų šventei Toronte ir dr.Jono ir dr.Terri Prunskių paskirtas viso pasaulio žmonėms, kurie buvo priversti palikti savo tėvynę,* buvo ypač nelengvas paruošti. Rimo Biliūno sukurta muzika (žodž. N.Benotienės) buvo gausi ir turtinga akcentuotais akordais, sinkopuotu ritmu, melodijos šuoliais. Ne vienas Lietuvos chorvedys – profesionalas nusistebėjo ir pagyrė išeivijos vadovus ir choristus, o ypač meno vadovę nepabūgusią imtis tokio ambicingo kūrinio.

*Lėšų telkimo komitetas, šventės mecenatams suteikė galimybę naujai sukurtus kūrinius paskirti numatytai intencijai. Tai dosnus žestas paremti kultūrinį renginį, ir prisiminti ar pagerbti svarbius įvykius ar žmones.

Šventė buvo ypatinga ir tuo, kad joje pirmą kartą masiniam chorui dirigavo išeivijos jaunieji vadovai: Kęstutis Daugirdas, Saulius Kliorys, Liudas Landsbergis, Dalia Mockienė, Dainius Vaičekonis.

Šventės pabaigoje žodį tarė JAV LB Krašto valdybos pirmininkas Vytas Maciūnas. Jis padėkojo už puikiai suorganizuotą dainų šventę ir pakvietė į 2012m. Bostone rengiamą XIV išeivijos šokių šventę. Sveikinimo žodį tarė ir Kanados LB pirmininkė Joana Kuraitė-Lasienė, bei Lietuvos Respublikos ambasadorė Kanadai Gintė Damušytė. Ambasadorė, Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės įgaliota, įteikė šventės vyriausiai vadovei Daliai Skrinskaitei-Viskontienei Lietuvos Respublikos Ordiną "Už nuopelnus Lietuvai" medalį. Toks D. Viskontienės paminėjimas, tai lyg pagerbimas visų, kurie eilę metų dirbo kartu su ja, o Dalia choriniam dainavimui paaukojo visą savo gyvenimą. Vyriausios dainų šventės vadovės apdovanojimu džiaugiasi visi Toronto lietuviai.

Renginio pabaigoje choristų rankose įsižiebė geltonos, raudonos ir žalios švieselės, kurios susiliejo į trispalvę, kai choristai kartu su M.Mikutavičiumi atliko paskutinę į repertuarą įtrauktą dainą "Pasveikinkit vieni kitus".

RENGIMO KOMITETAS

Vyriausia meno vadovė, D.Viskontienė stengėsi kuo daugiau į šventės organizavimą ir dalyvavimą įtraukti jaunos kartos žmonių. Kuriant šventės scenarijų, renkant repertuarą, organizuojant choro vadovų stovyklą, ruošiant pasilinksminimo vakarus, kuriant internetinę svetainę, inscenizacijas ir kt. absoliučiai visur buvo kviečiamas jaunimas. Tą pačią viziją turėjo ir IX Dainų šventės kopirmininkai Rasa ir Paulius Kurai ir jų vadovaujamas visas IX Dainų šventės rengimo komitetas:
Paulius Kuras; Rasa Kurienė, Dalia Viskontienė; Rūta Kličienė; Julija Danaitienė; Gitana Jūdvytytė; Aldona Remesat; Dalia Pajarskaitė-Peddle; Rūta Žilinskienė.

Šie žmonės buvo dainų šventės širdis ir pulsas, įkvėpimas ir visų kūrybinių perlų įgyvendinimas. Jų įdėtas darbas į šį renginį yra neįmanomas pilnai suprasti tokių pareigų ir tokio darbo pačiam nedirbus. Tų devynių žmonių būrelis, savo aistra įkvėpė virš 300 geranorių dirbusių 4 metus ir visais sugebėjimais prisidėjusių prie šventės įgyvendinimo. Susidarė visa eilė darbo grupių-komisijų.

Trijų chorų vadovai: D.Viskontienė, R.Kliorienė ir D.Polikaitis, geriausiai suprasdami išeivijos chorinį pajėgumą, buvo pagrindas muzikos komisijos sprendimams. Jiems talkino N.Benotienė, S.Kliorys ir B.Mockienė vaikų ir jaunimo chorų atstovai.

Didelėmis raidėmis būtina paminėti begaliniai daug prie šventės ruošos prisidėjusį D.Polikaitį ir jo komandą ruošiant dainų įrašus: R.Birutienė, S.Kliorys ir K.Kliorytė.

Dainavos stovykloje įvykęs chorvedžių ir jaunimo chorų seminaras, buvo pasigėrėjimas puikiais R.Kasputienės, R.Kliorienės, S.Kliorio ir L.Landsbergio sugebėjimais viską atlikti laiku ir profesionaliai.

Scenarijaus vazdinį apipavidalinimą tvarkė J.Sederavičius, o pastatymo koordinatoriai buvo R.Paškauskas ir J.Valaitis. Dvi Ramunės Stravinskaitė ir Stravinskienė su savo grupe tvarkė koncertinę aprangą. Dainos ir Romo Puterių pukios kokybės fotografijos paliko ilgalaikį prisiminimą įamžindamos nuostabias šventės akimirkas. Toronto lietuviai net nežinojo, kad turi tiek daug gabių ir darbščių žmonių. V.Šimkus tvarkė visą salių nuomą ir su R.Samonyte - savanorių paskirstymą, o Raimundas Valadka ne tik suorganizavo visą transportą, bet pats atsakingai žiūrėjo, kad nė vienas autobusas nevėluotų net ir tada, kai iš salės reikėjo parvežti paskutinį svečią ar viešnią.

Spauda: N.Benotienė, A.Benotaitė, D.Lelienė ir G.Petrauskienė – kiek tik išmanydamos lietuvių ir anglų kalbomis garsino, kvietė, informavo, džiaugėsi puikiais rezultatais po šventės ir straipsniais paliko šventės istoriją ateities kartoms pasiskaityti. Techninė pagalba techniniame amžiuje buvo būtina. Ja rūpinosi L.Baziliauskas, B.Litvinienė, G.Neimanas, A.Pabedinskas ir R.Rusinienė.

Tinklapis ir elektroninė žiniasklaida tai A.Birgiolo ir A.Benotaitės kūrybiniai sugebėjimai. Šiai grupei priklausė V.Kuraitė ir vadovė - D.Pajarskaitė-Peddle.

Puikiai suorganizuotas, elegantiškas vadovų pagerbimo vakaras visiems chorų vadovams dovanojo džiaugsmingą, pasigėrėjimo savo atliktu darbu, nuotaiką. Už tą dėkojame M.Sungailai, I.Sungailienei, A.Birgiolui, S.Šileikienei, R.Kurienei, K.Kesminui ir D.Viskontienei.

Atėjus repeticijų dienai, i darbą stojo šios dienos gausi skaičiumi savanorių komisija, kuriai labai sėkmingai vadovavo Aldona Bubulienė.

Miestelio vakaronės organizatorius Tomas Kuras be išimties buvo susikvietęs visą mėgstantį linksmintis lietuvių jaunimą į savo komisiją, už tai jie ir žinojo ką reikia daryti, kad jų renginys būtų populiariausias.

Sekmadienio šventų Mišių komisiją sudarė prelatas E.Putrimas ir D.Viskontienė su muzikinėmis Prisikėlimo parapijos jėgomis.

Pokylio komisijai vadovavo Silvija Saplienė į pagalbą sutraukusi Toronto menininkes, o bilietų paltinimu rūpinosi A.Kaminskas, P.Kuras ir V.Zubrickienė.

M.Mikutavičiaus priėmimas buvo G.Jūdvytytės ir jos komisijos (T.Pabrėža ir R.Krasauskas) atsakomybė. Visas priėmimas dainininkui ir jį lydėjusiai palydai, paliko ypač gerą Toronto lietuvių įspūdį. Garbės svečių priėmimu rūpinosi R.Žilinskienės komanda: A.Karkienė, I.Meiklejohn ir D.Valaitienė.

Mugės ir suvenyrų komisija (l.Laffitte ir L.Zubrickas) prižiūrėjo, kad svečiai ir viešnios, atvykę i šventę, galėtų nusipirkti lauktuvių namiškiams, o saugumu šventės metu rūpinosi J.Putrimas.

Šventės ruoša, pokalbiai su įvairiais rengėjų komiteto nariais ir kopirmininkais, dainininkais, dirigentais, vyriausia meno vadove ir kitais yra įrekorduota ir nufilmuota kinematografų Zoe Dirsės ir Pauliaus Kolyčiaus (Bongo)

Lėšų telkimo komisija vadovaujama Pauliaus Kuro atliko ypatingai puikų darbą sutelkdama gausias lėšas šventės išlaidoms padengti. Aukotojai galėjo pasirinkti į kurią brangiakmenių ar tauriųjų metalų aukotojų grupę norėjo patekti: deimantiniai aukotojai - 20 tūkstančių ir daugiau, auksiniai aukotojai -nuo 10 iki 19, 999 tūkstančių, sidabriniai – nuo 5 tūkstančių iki 9,999 tūkstančių, bronziniai - nuo 1 tūkstančio iki 4,999 ir toliau visi kiti, kurių aukos mažesnes, bet labai reikalingos.

Kiekvienam aukotojui ir geradariui, pagal išgales parėmusiam iškilų kultūrinį renginį, šventės dalyviai liko nuoširdžiai dėkingi.

Ši IX dainų šventės "Daina aš gyvenu" istorija yra baigiama rašyti praėjus trims metams po šventės. Tai ne tik po šventės įkaitusių jausmų rinkinys, tai mintys prisiminus nuostabų renginį, į kurį visi Toronto lietuviai įdėjo labai daug nuoširdžiausio darbo, ir kuriuo didžiuojamės vis daugiau ir daugiau. Šis renginys buvo visus vienijantis renginys ir ruošdamiesi jam pajutome kiek daug mes galime atlikti, net ir nebūdami kokios nors srities specialistai. Dirbdami be jokio užmokesčio, mes jautėmės gavę žymiai daugiau, nei pinigais būtų galima įkainuoti, ir tokiam projektui tereikėjo tiek nedaug: minties, vizijos ir svarbiausia - sugebančio bei kitus įkvepiančio vadovo – Dalios Viskontienės. Ačiū, Dalia, už dainą, kuria pati gyveni ir kitus vedi. Ačiū Pauliui ir Rasai Kurams, už nuostabiai surengtą šventę.

Daugiau medžiagos apie praėjusią IX išeivijos dainų šventę "Daina aš gyvenu" galima rasti internetineje svetainėje devintoji.dainusvente.org. Ten patalpini dalyvavusių chorų sąrašai, nuotraukos, rengimo komiteto pranešimai, straipsniai, sveikinimai, atsiliepimai, o ypač vyriausios vadovės Dalios Viskontienės nuostabūs laiškus dainininkams, kuriuos ji baigia: Daina mane lydėjo, daina širdis kalbėjo, daina ir mus subūrė, nes esame lietuviai. Tad skelbkime kartu: DAINA AŠ GYVENU!

Nijolė Puranaitė-Benotienė