Vaikai tampa muzikalesni, klausydami tėvų dainavimo
Šventeje, kuri įvyks už kelių savaičių, skambės įvairios dainos. Repertuaras
sudarytas įtraukiant mišraus choro dainas, jaunimui skirtas, vyrų, moterų,
dainos atliekamos kartu su visais klausytojais, ir žinoma, viena dalis
skirta mūsų mažiausiems vaikams.
Viena vaikų repertuaro dainų, tai Kęstučio Daugirdo daina Skanu. Netyčia
užėjusi į Toronto Maironio mokyklos vaikų choro repeticjos pamoką, ir
paklaususi kuri daina jiems pati smagiausia dainuoti, visi vienbalsiai
atsakė ir net padainavo dainą - Skanu. Kaip atsirado ši daina ir daugiau
susipažinti su dainos autoriumi, pakalbinau Kęstuti Daugirdą, kuris dabar
mokosi University of Illinois at Urbana-Champaign, kur studijuoja chorinio
dainavimo mokymo ir dirigavimo specialybę. Pradžioje Kęstutis, kaip ir
daugelis studentų, nebuvo apsisprendęs kuria kryptimi pasukti, todėl:
Pradėjau studijuoti literatūrą, paskui filosofiją, paskui ekonomiją, paskui
muzikos kompoziciją, o pagaliau atsiradau chorinės muzikos srityje. Turbūt
jau dabar daugiau nebekeisiu. juokauja Kęstutis. Iš kompozicijos išėjau,
nes pamačiau, kad šiame universitete kompozicija yra kažkaip keistai
akademinė. Vieni profesoriai kitiems rašo galvosūkius, kurie tokie
avangardiniai, kad be natų, pieštuko, ir galvos skausmo labai sunku ką nors
prasmingo išinešti. Nusprendžiau, kad galiu padaryti didesnę muzikos įtaką,
mokindamas muziką, mintimis dalinasi Kęstutis apie savo studijas.
- Ar muzikavimas šeimoje, ar lietuvių bendruomenėje, ar stovyklose turėjo
kokios įtakos tavo tolesnių studijų krypčiai?
- Šeimoje, mama visados dainuodavo naktimis, kai buvom mažiukai. Pasąmonėje,
jos dainos turbūt mane veikė. Nenustebčiau jeigu būtų įrodyta, kad vaikai
tampa muzikalesni, klausydami tėvų dainavimo. Kai augau vyresnis, tėvai
sugalvojo man fortepiono pamokas. Stovyklose, žinoma visada dainuodavom.
Talentų vakarai davė galymybių pasirodyti, ir vėl tėvai truputį mane
pastumė, kai gal ne visada norėdavau prieš žmones ką nors dainuoti ar groti.
Gerai, kad jie taip padarė, dabar per daug nesijaudinu stovėdamas prieky
publikos. O gimnazijoje , akordeono grojimas jaunučių stovykloms lavino mano
klausą. Tas sugebėjimas man dabar labai gerai tarnauja.
Kęstutis Daigirdas, kartu su Kristina Klioryte,
įrašiusia choristų mokymuisi pagalbinius Dainų šventės vaikų dainų
įrašus, rekorduoja Kęstučio dainą Skanu.
"Miss Fun" - Kristina Kliorytė dėkoja Kęstučiui
Daugirdui, supažindinusiam chorvedčius su jo sukurta daina
chorvedžių paruošiamajame DS seminare Dainavoj, 2005 rugp. 18-21
d.d.
Nuotraukos is archyvo
- Ka veiki laisvalaikiu?
- Aš šiuo metu esu dainininkas. Dalyvauju universiteto chore "concert
choir", imu balso pamokas, ir vadovauju studentu "a cappella" grupei vardu
"Xtension Chords". Ši grupė tai turbūt smagiausias muzikinis užsiėmimas; mes
esam 12 vyrų, repetuojam tris kart į savaitę po kelias valandas, ir
koncertuojam daugiau kaip 100 kartų per metus. Man, kaip muzikos vadovui,
tenka pravesti repeticijas, parinkti repertuarą, ir
aranžuoti populiarias Amerikos dainas balsams. Ateinančiais metais, teks
vadovauti naujos ploksteles projektui. Ką tik nusipirkome rekordavimo
aparatūrą, darysim daugiausiai viską patys! O šalia dainavimo, dar kartais pagroju pianinu, gitara. Kol kas, daugiausiai
dėl malonumo.
- Dabar apie tavo, Kęstuti, dainą "Skanu". Visi vaikai šią dainą mokosi kuo
mieliausiai ir visiems ji labai patinka tiek Čikagoje, tiek Toronte, tiek
Klevelande, Detroite ar kitur. Tai kaip atsirado ši daina? Pirmiau žodžiai,
o paskui melodija, ar viskas kartu???
- Aš nepaprastai džiaugiuos, kad vaikai smagiai dainuoja mano dainą. Dainų
šventės tinklapyje pirmą kartą mačiau pačius vaikus ją dainuojančius (ten
yra vaikų judesių "video clip" pavyzdys). Negaliu sulaukt pačios šventės,
kai
vaikų bus šimtai! O kaip ji atsirado? Prieš dvi vasaras, mano teta Rita mane
paragino parašyti kokį kūrinį vaikams ar jauniams. Aš labai mėgstu žodžių
žaismą, tai nutariau nuo to ir pradėti. Pagalvojau, visiems patinka valgyti,
maistas skanus, tai dainuojam! Štai tema gimsta. Žodis "pomidoras" iš karto
šovė į galvą, o ypač pirmas jo skiemuo man pasirodė juokingai muzikalus...
"Po-po-po-POM (idoras)" man skamba kaip tūba ar trombonas. Ir nepersunkiai
būtų galima pakartoti "tuba" antrą kartą: "Po-po-po-PONS
ridikas". Iš pradžių įsivaizdavau vaikus dainuojant šiuos skiemenis, bet
paskui pagalvojau, kad liežuvis apsivers, gal reikia kuo paprasčiau.
Tai, ar žodžiai, ar melodija pirma atsirado? Truputi sunku pasakyti, gal
viens iš kito išaugo. Bet turbūt žodžiai atsirado truputį anksčiau. Ir,
žinoma, paskui juos keičiau.
- Ar pats mėgsti daržovių sriubą? Gal ir receptas yra kaip ją išvirti, čia
šventės metu galima padaryti labai dideli verslą, pardavinėti šios
ypatingos dainos-sriubos receptą? O gal tavo mamytė tokią sriubą
virdavo? Ar pats esi kulinaras, gal mėgsti gaminti maistą, todėl taip gerai
ir žinai, kokias daržoves mesti į puodą?
- Aš mėgstu daržovių sriubą, ji labai sveika! Mama dažnai virdavo visokias
sriubas, nors man skaniausia kai kokį didelį mėsos gabalą įmeta ir troškina.
Bet gera mintis... gal reikėtų pardavinėti oficialią sriubą... "Campbell's:
Skanu Edition".
Aš pats dabar universitete gyvenu bute su trim kitais, bet kol kas dar
netapau kulinaru... didžiuma mūsų maisto labai paprasta: skardinės ir
pakietukai.
- Kiek dar savo kūrybos dainų turi, kurių mes nežinome? Kokiomis jos
temomomis? Kas įkvepia kūrybai, ar reikia tam tikros vietos, sielos ramybės,
gamtos, gerų eilėraščių, gerų žmonių aplink, kad būtų įkvėpimas ką nors
gražaus atiduoti kitiems?
- Aš turiu planų parašyti daugiau dainų. Šią vasarą praleisiu Champaign, ir
gal turėsiu užtenkamai ramių momentų sugalvoti ką nors gero. Lankysiu kelias
klases universitete, ir taip pat dirbsiu "Olive Garden"... tai gal ir
daugiau dainų apie maistą atsiras.
Man sunku pasakyti, kas įkvepia kūrybai. Man kažkokios ypatingos aplinkos
nereikia. Daug kas sako, kad jų negalima spausti, kūryba tada neatsiranda.
Man gal atvirkščiai. Kai jaučiu, kad reikia kažką sukurti, imu ir sukuriu.
Aplinkoj reikia man tik pianino ar vargonelių (kaip teta Rita vadina
keyboard), ir kažkiek tylumos.
- Kaip jautiesi, kai tavo dainą dainuos visos išeivijos vaikai ir dar taip
entuziastingai? Ar nespurda širdutė iš džiaugsmo pagalvojus apie tai?
- Man labai, labai smagu, kad vaikai dainuoja. Pats neseniai buvau vaikas,
jei kas nors liepia dainuot, o dainos nesmagios, gaunasi kažkas pusiaukelyje
tarp bumbėjimo ir tylos. Ir taip turėtų būti, jeigu muzika nesmagi, tai koks
tikslas ją atlikti? Vaikai, jeigu nesmagu, nedainuokit! Ir jeigu neskanu,
nevalgykit! (oh... jau jaučiu, kad tėveliai nepatenkinti ... :)
- Kokie tolesni planai, siekiai kūryboje, studijose, ateities vizijose?
- Kol kas, siekiu baigti universitetą, parašyti dar dainų, paruošti save
gyventi plačiame pasaulyje. O kurį profesinį gyvenimą pasirinksiu, dar visai
nežinau. Muzika aiškiai viena galymybė. Bet yra ir daug kitų dalykų, kurie
man atrodo svarbūs, kuriuos sunku būtų palikti ir sakyti - čia kieno nors
kito atsakomybė. Pažiūrėsim.
Ačiū Kęstučiui už malonų pokalbį, iš kurio atrodo viska kūryba tokia
paprasta, deja, ji paprasta tiems, kurie turi tas Dievo palaimas, turi
talentą, yra darbštūs, yra atsakingi ir gražiai išauklėti. Didžiausios
sėkmės Kęstučiui Daugirdui tolesnėje kūryboje ir studijose, o mes
nepraleiskime progos ir dalyvaukime ypatingoje šventėje, kurioje girdėsime
ir klasiką, ir šiuolaikinę chorinę muziką, ir specialiai šiai šventei
sukurtus kūrinius. Daugiau informacijos www.dainusvente.org Iki pasimatymo
dainų šventėje Atsiliepk daina liepos 2 dieną Čikagoje!!!!!!!
Nijolė Benotienė, Užsienio Lietuvių Dienraštis Draugas, gegužės 27d.
2006m.