Aštuntoji Lietuvių Dainų šventė

Spaudoje

Jausmų vitražas
2006 m. liepos 22 d.

Noriu pasidžiaugti!
2006 m. liepos 19 d.

Kilnus tikslas pavirto stebuklu
2006 m. liepos mėn. 18 d.

Valio, valio, valio!
2006 liepos mėn. 6 d.

Daina – ženklas - tauta gyva
2006 liepos mėn. 3 d. 10:15

Daina – ženklas - auta gyva
2006 liepos mėn. 3 d. 08:26

Čikagoje lietuviška daina
2006 liepos mėn. 2 d.

Spaudos archyvas

Kuo vilkės choristai VIII Dainų Šventėjė?

Liko tik trys su puse mėnesių iki Aštuntosios Lietuvių Dainų šventės. Chorai sąžiningai jai ruošiasi. Visi darbai po truputį eina pirmyn. Visi šventės labai laukia.

Ruošiant šventę iškyla labai daug klausimų . Vienas tokių - apranga, apie kurią pradėome kalbėti 2004 m. vasarą. Šis aprangos paruošimo procesas tęsėsi ilgai, ilgiau už kitus klausimus. Po ilgo laiko, vaikų chorų uniforminiai marškinėliai su Aštuntosios Lietuvių Dainų šventės emblemos padidinta detale išvydo dienos šviesą. Chorvedžiams buvo pasiųsti laiškai, kad netrukus sulauks uniformų. Kartu buvo pateikti galutiniai eskizai su tiksliais uniformos apibūdinimais.. Chorvedžiams, kurie ruošia chorus, kurie dalyvavo Dainų šventės paruošiamajame seminare, tai nebuvo naujiena, nes apie tai buvo jau ne kartą girdėję.

Mano pranešimas apie rūbus sulaukė nemažai padėkos laiškų. Kai kurie net klausia, ar užsakėme daugiau uniformų, nes jie norėtų, šventei praėjus, jas dėvėti, koncertuojant savo apylinkėse. Taip pat sulaukiau laiškų iš žmonių, kurie per pažįstamus pirmą kartą išgirdo, kad neplanuojama šventėje dėvėti tautinių rūbų. Šie žmonės pareiškė susirūpinimą, kaip gali būti šventė be tautinių rūbų? Jų nuomonę priimu ne kaip kritiką, bet kaip idealizmą, kaip norą išlaikyti tai, kas mums, išeivijos lietuviams, yra brangu. Būtent, mūsų tautinį rūbą, kuris mums yra kaip relikvija, mūsų tautos simbolis. Ačiū Dievui, kad yra tokių žmonių, kurie brangina šį lietuviams būdingą simbolį. Patikėkite, ir aš esu tarp jų.

Niujorko Lituanistines mokyklos vaiku choro ir Sv.Petro ir Povilo parapijos vaiku choro "Varpelis" vadove Birute Mockiene praveda daina chorvedziu seminaro "Dainavoje" ivykusio 2005 rugp. 18-21 d. metu.

Choru vadovai mokosi vaiku dainu judesius chorvedziu seminaro ivykusio rugpiucio 18-20 dienomis "Dainavoje" metu. Is kaires: G.Bukauskiene, B.Mockiene, G.Kavaliuniene, R.Armalaite.
L.Luksaite-Cassidy

Vyriausia sventes meno vadove Rita Klioriene (desineje) praveda dainu sventes repertuaro daina. Is kaires: K.Daugirdas, L.Underiene, S.Kliorys, R.Kliciene, G.Sintauteite -Ganzer, I.Babinskiene, ir R.Armalaite.

Nuotraukos iš archyvo

Tačiau, kiekvienoj situacijoj ne visada galima rinktis, kas mums būtų maloniausia ir prasmingiausia. Kartais reikia taikytis prie esamų sąlygų. Galiu papasakoti kaip kartu su Dainų šventės (DŠ) organizacinio komiteto pirmininku Audriumi Polikaičiu rinkome salę Dainų šventei. Buvome radę vieną salę, kuria abu buvome be galo patenkinti, butent ”Arie Crowne”. Ji turėjo visus reikalavimus mūsų šventės įvykdymui. Turėjo garso sistema, gerą akustiką, turėjo įtaisytus ekranus, kurių nebūtų reikėję nuomuoti, publika būtų susėdus, kaip teatre, nuolaidžiai, kad visi gerai matytų. Po šventės būtų buvę įmanoma tuoj pat pereiti į kitą salę, kur butų galėjęs vykti Dainų šventės pokylis, nieks nebūtų turėjęs niekur važiuoti. Atrodo, tik greičiau dėk įmokėjimą! Bet ši salė turėjo vieną trūkumą. Jos scena nebuvo pakankamai didelė, kad tilptų visas jungtinis choras. Turėtų pirma vaikai padainuoti, po to suaugugę. Po įvairių dalių publika būtų turėjus laukti, kol vieni ateina, kiti nueina. Nebūtų buvę įmanoma suaugusiems ir jaunimui dainuoti dainų kartu. Vieni kitus matytų tik per televizijos ekranus. Klausėme tos salės vadovybės kur vaikai turėtų būti kai suaugę dainuoja? Atsakymas – rusyje. Mūsų nuomone, vaikai turi viską matyti, girdėti ir dalyvauti. Kitaip kokia prasmė ruošti šventę? Ir štai dėl to vieno trūkumo turėjome atsisakyti salės, kuri visais kitais atžvilgiais būtų buvusi žymiai geresnė.

Panašiai atsitiko su tautiniais rūbais. Ar nebūtų geriausias ir lengviausias variantas, jei kiekvienas choristas turėtų savuosius tautinius rūbus, kuriuos galėtų dėvėti Dainų šventės metu? Žinoma, taip, be jokių klausimų. Atkristų labai didelis rūpestis ir darbas. Tačiau dar vos pradėjus ruošti šventę, kai dar repertuaras nebuvo atrinktas, kai dar chorai nebuvo pradėję registruotis, kai chorvedžiai įvairiuose bendruomenėse buvo raginami kurti chorus ir dalyvauti šventėje, svarbiausia, kai nežinojom, ar iš vis čia kas nors išeis iš mūsų pastangų, vienas pagrindinių klausimų, kuris nuolat kartojosi ir kartojosi buvo: „Ką turėsime dėvėti Dainų šventės metu?“ Nelaukiant mūsų atsakymo toliau aiškinta: „Jei taip, tuomet negalėsime šventėje dalyvauti.“ Ir štai prasidėjo diskusijos apie tautinius rūbus. Juo toliau, tuo daugiau pareiškimų, kad jei reikės tautinius rūbus įsigyti, žmonės pasirenka šventėje nedalyvauti. Jie aiškina, kad jiems pasidaro per didelė našta ir finansiškai nepajėgia įsigyti rūbų, juolab jei šeimoj dainuoja tėvai ir vaikai. Taip pat norėjome apjungti ir įtraukti neseniai atvykusius iš Lietuvos, kuriems ir taip sunku kurtis naujame krašte, o jie taip gražiai ir gausiai yra prisidėję prie šios šventės ruošos!

Kilo klausimas - ar verta prarasti žmogų, kuris pagaliau parodė susidomėjimą lietuviška daina dėl aprangos? Ar ne svarbiau po penkiolikos metų pertraukos pirma pastatyti viską atgal ant kojų ir kitą kartą galvoti kaip viską tobulinti? Mums atrodė, kad pastarasis pasirinkimas būtų logiškesnis.

Dabar situacija jau visiškai kitokia. Po didelių pastangų pritraukti chorus paaiškėjo, kad yra apie 1,125 užsiregsitravusių dainininkų. Ar ne nuostabu, kad tiek daug užsiregistravo, kai praėjusioj Dainų šventėje 1991 m. dalyvavo 700 dainininkų, o dabar tenka viską kurti kaip iš naujo? Gal didele dalimi toks gausus skaičius kaip tik susidarė dėl to, kad dėjome pastangas palengvingti visiems kelią į Dainų šventę. Viską darėme, kalbindami žmones, kad padėtų atgaivinti šią brangią lietuviams Dainų švenčiu tradiciją toli nuo Lietuvos krantų. Nedėjome bereikalingo spaudimo dėl tautinių rūbų, ruošėme įrašus, kad dainas galėtų geriausiai išmokti, sudarėme Dainų šventės interneto svetainę, kad visi kuo lengviausisa galėtų prieiti prie reikiamos informacijos.

Mums atrodė, kad yra svarbiausia žmogų pirmą aprengti iš vidaus. Kokia prasmė reikalauti, kad dėvėtų tautinius rūbus, jei tie patys rūbai visam laikui nubaidys juos nuo mūsų? Ar negeriau juos, ypač jaunimą, uždegti meile Lietuvai per dainą, kad jis norėtų vėl dainuoti, kad jis trokštų geriau susipažinti, iš kur atėjo ta daina, kad norėtų aplankyti tėvų bei senelių kraštą, o grįžę - namus išpuoštų parsivežtom relikvijom ir suvenyrais? Ar ne geriau, kad tuomet jis pats norėtų pirkti tautinius rūbus ir atsistojęs, būsimoj šventėje didžiuotųsi juos turįs? Ar nebūtų tragediją prarasti žmogų dėl aprangos?

Priėjus išvados, kad Dainų švenčių tradiciją vargiai atgaivinsim, jei dėsime stiprų spaudimą dėl tautinių rūbų, galvojome kas toliau. Kuo galime apsivilkti? Aiškiai, galėjome pasilikti prie to, ką daugelis chorų, pritrūkę laiko prieš koncertą, daro – apsirėdoma juodu sijonu ir balta palaidine, nes lengvai suderinama. Ši apranga turi savo trūkumus, į kuriuos nesigilinsiu. Galvojome, kad susidarius šiai situacijai, galime sugalvoti žymiai įdomiau. Pradėjome svarstyti kitas galimybes. Lygiagrečiai buvo kalbama su daugeliu žmonių.

Pirma, su Aigar Dombrovskiu, kuris tvarkė latvių dainų šventę prieš kelis metus, ir kuris sutiko tvarkyti visą mūsų “video production.” Pasiklausėm jo, kurios spalvos geriausiai atrodo tiek salėje žiūrovams, tiek per ekraną, kuris bus naudojamas publikai iš arčiau rodyti dainuojančius choristus. Jis iš visų spalvų labiausiai siūlė mėlyną. Pradėjome galvoti, kaip galima derinti šią spalvą, kaip ji tinka prie dainų, prie minčių, kurias norime perduoti žiūrovams.

Kalbėtasi taip pat su žmonėmis, kurie turi galimybes pagaminti reikalingą aprangą. Suradę varijantą kuris atrodė, kad mums gali tikti, nuvykę i Dainų šventės parengiamąjį seminarą 2005 m. rugpiūčio mėn. Dainavoj, pristatėme jį kaip ir kitas savo įdėjas, visiems atvykusiems chorų vadovams. Reikėtų čia pasakyti, kad tie, kurie dalyvavo šiame seminare yra tikri narsuoliai. Jie buvo tie, kurie, nežinodami kas išeis iš šios šventės, ką jie ras atvykę į Dainavą, ryžosi dalyvauti seminare. Daug iš jų dėjo dideles pastangas, kol pasiekė stovyklą, keliavo ilgus nuotolius, kai kurie su mažamečiais vaikais. Daugelis pareiškė, kad bijojo važiuoti. Tačiau šie pirmieji ir atsiliepė į Dainų šventės kvietimą: “Atsiliepk daina!”, ir savo dalyvavimu užtikrino Dainų šventės sėkmę. Tokių buvo 21 vadovas ir 10 chorų atstovų. Štai buvo mūsų komanda. Šie buvo pasiryžę dalyvauti. Ar ne šių žmonių nuomonės reikėjo išklausyti. Seminare chorvedžiams buvo pristatyti mums iki tol pareikšti norai dėl Dainų šventės aprangos. Tuomet, nors diskusijos stipriai linko į Dainų šventėi taikomas uniformas, buvo paprašyta nebijot pasisakyti už tautinius rūbus, jei tokių nuomonių buvo. Nesulaukus nuomonių pasisakančio žodžio už tautinius rūbus, toliau buvo tęsiamos diskusijos dėl kitų galimybių. Seminaro metu, kaip ir vėliau, grįžus į namus, buvo visokių siūlymų, kaip tobulinti seminare rodytą pavyzdį. Visiems skyrėme tinkamą dėmesį. Stengėmės įjungti tautinį motyvą, tačiau nesėkmingai, nes gavome nei tautinį, nei išeiginį rūbą

Pirma laiko visko neišduodant kas vyks šventėje galime pasakyti, kad trimis būdais bus rodomi vizualiniai elementai: tai kas vyks priekyje choro, tai kas bus rodoma ekrane, ir tai, ką sudaro choristai. Visus šiuos elementus stengiamės gražiai suderinti. Jeigu praeity kiekvienas atskiras dalyvis buvo tautiškumo simbolis, vilkėdamas tautinius drabužius, juostą, gintarus, dabar tie tautiškumo simboliai yra perketi i vaizdines priemones (ekraną, vėliavą, inscenizacijas ir t.t.). Pats dalyvis yra panaudotas kaip spalvos fonas, kaip dalis bendro jungiančio vaizdo, kaip dainų minties perdavimo įrankis, o ne kaip individas.

Taigi, kad šioj šventėje nebus dėvimi tautiniai rūbai, priimkite ne kaip visišką nutautėjimą, bet kaip pirmą ir labai svarbų žingsnį į dar šviesesnę ateitį. Pasitikėkite tais, kurie skiria savo brangų laisvą laiką, kurdami įdomia šventę visiems, kurie derina dainas su judesiais ir vaizdais. Dėkoju tiems, kurie iškėlė klausimą dėl tautinių rūbų. Tikiuosi dabar geriau suprasite reikalą. Įdėjus tiek pastangų į šią šventę, norėtume tikėti, kad ji bus pati geriausia. Bet realybė tokia, kad visuomet galima ką nors tobulinti. Dar nepradėję dainuoti, gal jau radome vieną trūkumą. O gal nutarsite, kad šis, dėl sąlygų nelaimingai atsitikęs variantas turės savo vertę? Nenuleiskime rankų, kalbėkimės toliau, remkime tuos, kurie taip uoliai dirba, ir planuokime, ką galėsime tobulinti ateities šventėse.

O dabar branginkime kiekvieną, kuris savo balsu nori prisidėti prie šio galingo choro, kuris savo dalyvavimu ryžtasi praturtinti šią šventę, ir didžiuokimės tuo, kurie dainos garsu nešasi Lietuvą savo širdy.

Rita Čyvaitė-Kliorienė
Aštuntos Dainų šventės
“Atsiliepk daina” vyriausia meno vadovė

Užsienio Lietuvių Dienraštis “DRAUGAS” Balandžio 20d. 2006m. Vol.XCVII Nr.76

Dalyvaujančių chorų sąrašas

Naujienos

Dainų šventės video
Jau galite užsisakyti Dainų šventės video (DVD)

Suvenyrai
Galite užsisakyti papigintus Dainų šventės suvenyrus

Spaudos archyvas
iš viso 86 straipsniai su nuotraukomis

Dainų Šventė spaudoje
atnaujinta 2008 m. kovo mėn. 9 d.
Vaizdai spaudoje

Daugiau Dainų Šventės vaizdų
fotografas Juozas Vaičiūnas aplankė Dainų Šventės renginius

Pirmi Dainų Šventės vaizdai

Svetaine sustatė Voras