Tikėtina, kad Dainų šventė daugumai dalyvių prasidėjo liepos 1-ąją, pasiekus Čikagą ir apsigyvenus jos centre esančiame “Sheraton” viešbutyje. Čia visur, ir prieangiuose, ir keltuve, ir restorane galėjai sutikti lietuvį, džiugiai ir geraširdiškai nusiteikusį, pasiryžusį pranešti pasauliui – „štai, čia aš, - lietuvis“.

Viešbutyje veikė ir mugė, kurioje galima buvo „apsirengti“ puikiais lietuviško lino drabužiais, „pasipuošti“ meniškais gintaro dirbiniais, „po pažasčia namo išsinešti“ paveikslą ar dailiai išdrožinėtą torontiečio Gintaro Repečkos skulptūrėlę, įsigyti marškinėlių ar molinukų su lietuviška atributika ir t.t.

Birželio 30 d. penktadienį vyko pirmasis Dainų šventės renginys – „Aukuro“ choro iš Klaipėdos, vadovaujamo Alfonso Vildžiūno. Šeštadienį visi dainininkai ilgai repetavo būsimajam pagrindiniam šventės koncertui, kurio laukė ir ruošėsi jam visus metus. Taip pat šeštadienio vakarą daug norinčių buvo patekti į „Susipažinimo vakaronę“, kurioje koncertavo “Jazz Land” grupė iš Lietuvos, vadovaujama A. Noviko. Bilietai į vakaronę buvo išpirkti labai anksti...

Saulėtas liepos 2-osios sekmadienio rytas pranašavo džiugius įvykius, kurie prasidėjo 9 val. ryto Šv. Mišiomis Sheraton viešbutyje. Pamaldas lydėjo puikiai giedamos Vilniaus Jėzuitų gimnazijos choro, vadovaujamo L.Abariaus, giesmės. Joms pritarė visi šv. Mišių dalyviai.

8 Dainų Šventes meno vadovė Rita Kliorienė. Ntr. V.Kliorio

8 Dainų Šventės organizacinio komiteto pirm. Dr.Audrius Polikaitis taria sveikinimo žodį Čikagoje Liepos 2d. Nuotrauka D.R. Puterių

8-osios dainu sventes "Atsiliepk daina" organizacinio komiteto pirmininkas A.Polikaitis ir vyriausia meno vadove R.Cyvaite-Klioriene" Nuotr. V.Kliorio

8-toji Dainų šventė Čikagoje, š.m.liepos 2d. Dalis choristų

9-osios Dainų Šventės Toronte 2010m. rengėjai: meno vadovė D.Viskontienė su organizatoriais Pauliumi ir Rasa Kurais.  Nuotrauka - D.R. Puteriai

Šventės dirigentai - iš kairės: R.Kliorienė, N.Benotienė, F.Strolia, D.Viskontienė, R.Obalis Nuotrauka - D.R. Puterių

Dalis choristu ir šventės veliava kuria suprojektavo Aušrinė ir Ričardas Širvinskai nuotrauka - D.R. Puterių

Šventes dirigentas D.Polikaitis su koncerto programos pranešėjais: A.Čiuberkiu ir E.Laniauskiene Liepos 2d. Čikagoje. Nuotrauka: D.R. Puterių

Į Dainų šventės pagrindinį koncertą, kuris vyko UIC paviljone, visi dalyviai iš Sheraton viešbučio buvo vežami autobusais. UIC paviljonas – tai sporto stadionas, sumaniai pritaikytas Dainų šventės koncertui. Garbingoje dešinėje - vietos chorų vadovams, kairėje - pranešėjų tribūna, viduryje – orkestras, virš kurio ant laiptelių stovėjo melsvai uniformuoti 1200 choristų. Iš abiejų pusių, aukštai virš choristų galvų – du didžiuliai ekranai.

Pranešėjui paskelbus, į salę įžengė Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, kuris buvo sutiktas gausiomis ovacijomis stovint.

Dainą Jums padovanosime/ Iš žiedų baltų baltų. / Savo džiaugsmą Jums dainuosime, / Kaip gera gera būt kartu.

Šiais St. Žlibino žodžiais visus susirinkusius pasveikino Šventės vedantieji Elgė Laniauskienė ir Arūnas Čiuberkis. Jie, pranešdami chorų pavadinimus ir jų vadovus, pradėjo vaizdinį paradą. Didžiuliuose ekranuose buvo rodomos chorų nuotraukos, o dainininkai palydėjo jas šūksniais ir plojimais.

Įnešus vėliavas ir sugiedojus Amerikos, Kanados ir Lietuvos himnus, prog. vedantieji pakvietė Jono Govėdo daina Už Lietuvą, Tėvynę Motiną ir Viliaus Storostos-Vydūno daina Lietuva, brangi šalele prisiminti iškeliavusius amžinybėn muzikus, chorvedžius, dainininkus, chorinės muzikos puoselėtojus.

Šventės dalyvius sveikino LR Prezidentas Valdas Adamkus sakydamas:“...Bendra daina, tai ženklas, kad mūsų tauta yra gyva, kad savo gyvybės dėka mes galime perduoti ją iš lūpų į lūpas, iš kartos į kartą ir būti nenugalimi...“ Prezidentas dėkojo Šventės organizatoriams, kad po 15 metų pertraukos lietuviai prikėlė Dainų šventės tradiciją, linkėjo sėkmės, kuriant “ Lietuvą pasaulyje“.

Už nuopelnus Lietuvai ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje DLK Gedimino komandoro kryžiaus ordinu LR Prezidentas apdovadojo buvusį ilgametį Niujorko Metropolitan operos ir Čikagos lietuvių operos solistą, JAV lietuvių bendruomenės veikėją Algirdą Brazį. Šventės dalyvius taip pat sveikino JAV ir Kanados bendruomenių pirmininkės Vaiva Vebraitė bei Rūta Žilinskienė.

Įnešant 8-osios Dainų šventės vėliavą, pranešėja kalbėjo: „Vėliavą puošia sodrios, šiltos mėlyno dangaus ir vandenynų galybių spalvos. Jos simbolizuoja Lietuvos padangę, ežerėliais padabintus Lietuvos laukus ir nuo Tėvynės skiriančio Atlanto vandenyno bangas. Centre - verpstės ratas, tai judėjimo, vilties ir ateities simbolis. Tikime, kad viduryje esantys aštuoni lapai, simbolizuojantys aštuonerias išeivijos dainų šventes, keisis į 9,10 ir daugiau lapų....Dainuokime už tuos kurie dainavo, dainuoja ir dainuos!“

Audrius Polikaitis, organizacinio komiteto pirmininkas, sveikinimo kalboje džiaugėsi, kad rado būdą, kaip jungtis su naujais lietuviais emigrantais, kurie praturtino Šiaurės Amerikos lietuvių gretas. „Būdami skirtingų patirčių, pažiūrų, nuomonių, radome, kas mus jungia – meilė Lietuvai Tėvynei“. Jis džiaugėsi nauja vadovų ir choristų karta, dėkojo, kad ryžosi jungtis į chorus ir dalyvauti šventėje. Skelbdamas Dainų šventės atidarymą Audrius Polikaitis pakvietė dainuoti Ritos Čyvaitės- Kliorienės specialiai šventei sukurtą dainą Atsiliepk daina.

Šventės prog. vedančioji, priminusi, kad į 8-osios Dainų šventės kvietimą atsiliepė per 50 chorų ir per 1000 dainininkų, pakvietė atsiliepti daina ir visą publiką, dainuojant liaudies dainą Gražių dainelių. Žiūrovų pagalbai, šios ir kitų su publika dainuojamų dainų žodžiai buvo matomi ekranuose.

„Nešėt atnešėt labą dienelę, Jūs, mieli sveteliai atvykę į šia šventę, o mes dainų garsais ir vaizdais Jus nunešime į Lietuvos šalelę“- taip vedančioji pranešė kitas dainas: Saulė teka, Augo putins, Anoj pusėj Nemunėlio ir Ta ta to. Tuo metu didžiuliuose ekranuose publika galėjo matyti vaizdus iš Lietuvos kaimo, dirbančius ir besilinksminančius lietuvius. Šiuos vaizdus keitė šokėjų įvairiai perpinamos juostos, jomis įvairiais ženklais dekoruojamos salės grindys. Visa tai taip pat buvo galima stebėti ekranuose.

Šventėje buvo prisiminti ir narsieji lietuvių kariai, kuriems buvo dainuojamos dainos Žygis į Vilnių ir Treji gaideliai.

„Uždek motule žvakelę už visas skaudžias Lietuvos istorijos aukas, o mes neužmirškime tų, kurių gyvybės kaina Lietuva tapo laisva ir nepriklausoma“ – sakė vedantysis prašydamas kartu su publika dainuojamos dainos Kaip verkiančio smuiko metu, uždegti mažus švyturėlius.

Nebuvo pamiršti ir Lietuvos tremtiniai: dainos Aras, Šiaurės pašvaistė ir Žemėj Lietuvos - tai išpažintis Tėvynei Lietuvai, kad jos niekada neužmiršome, niekada neišsižadėjome, o tik ilgėjomes, kovojom ir tikėjom jos šviesia ateitimi.

Pirmos koncerto dalies pabaigoje nuskambėjo trys dainos, kurias pranešdami vedantieji sakė: „Vienos dainos skamba tik ten, kur jos sukurtos, o kitos – rado kelią į dainininkų širdis abiejose Atlanto pusėse. Viena jų Viešpaties lelija, kita – tradiciškai dainuojama visose dainų šventėse Lietuvoje – Lietuva - Dainų šalis. Tačiau išeivijos lietuviams yra ir tokios dainos, su kuriomis užaugo ir kurios niekada nesensta. Viena jų – 1964 metais sukurta Poeto svajonė, kurią diriguoti buvo pakviestas jos autorius Faustas Strolia. Išeivijos chorinės muzikos didysis mokytojas, nenuilstantis chorvedys ir maestro F.Strolia sutiktas gausiomis dainininkų ovacijomis.

Taip pasibaigė pirmoji dalis, tarsi priminusi visiems garbingą Lietuvos ir lietuvių pasaulyje istoriją.

Antroji Šventės dalis buvo linksma ir nuotaikinga, vien tuo, kad ją pradėjo vaikučių chorai dainų pyne Tai smagu lauke per lietų. Vaikai dainavo apie gandrą, kuris „pagavo slogą prie pat Alytaus“, apie tigrą obely, kviečiantį vaikus žaisti, apie griežlelę, skubančią vaikus perėti, apie briedžiuką, besidžiaugiantį dygstančiais rageliai, apie pelėdą, įsitikinusią, kad jos vaikai gražiausi. “. Įsilinksminę vaikai rankutėm plojo, jas kilnojo ir sukiojo, kojelėm trepsėjo ir „ūsą kraipinėjo“. Tuo metu po salę „varlinėjo“ ilgom ir ryškiai raudonom kojom gandras, vaidino, pasak dainelės, sušlapęs kojas, pagavęs slogą , o kai „sunyko - Afrikon išvyko...“ Sukosi skėčiai , sukosi šokėjai pindami juostas, tarsi patvirtindami, kaip smagu lauke per lietų.

Užbaigė vaikai savo programą Kęstučio Daugirdo specialiai Šventei sukurta smagia daina Skanu. Vaikučiai, pagavę dainos ritmą ir nuotaiką, lingavo, mojavo ir net šoko dainuodami

Šoka didelis arbūzas, džiaugiasi ir kukurūzas
X X O ir jau sprogūzas. Šoka jie visi.
Šaltibarščiuose skamba bu‘rock and roll‘as,
Bliūdas trepsi kaip buivolas...
O, kaip mums skanu. Reikia pilvą patapšnot.
Mes dainuojame visi, ir negalime sustot.“

Iš vaikų estafetę perėmė jaunimo chorai: atliko Jaunimo giesmę, Alksnio ugnelę, Atvažiavo mašinėla, Keleiviai ir Jaunystės vaivorykštė.

Daina keitė dainą, vienas kitą keitė dirigentai, smagiai grojo orkestras, jaunimas įsilinksminęs bangavo, lyg banguotų jūra, nes visi dėvėjo melsvų atspalvių aprangą.

Visi dainininkai gerai mokėjo repertuarą, pakluso dirigentų mostams ir ženklams. O dainininkams dėkingi dirigentai, džiaugėsi kartu, palaikė, padrąsino vienas kitą.

Ritos Čyvaitės - Kliorienės daina Viena šeima, viena tauta ir Giedriaus Svilainio specialiai šventei sukurta daina - Giesmė naujajai žemei, kurios metu visi mojavo baltomis nosinaitėmis, buvo galingiausiais Dainų šventės akordais - „skambėjo dainos, nuo kurių bangavo jūros, atliepė kalnai, o mes kalbėjom apie laisvę ir skridom, kaip arai. Dabar po daugelio metų atsiliepėm daina į prigimties šauksmą. Kaip viena šeima priminėm sau, tėvams, vaikams ir anūkams, kad tęsime savas tradicijas, kad kalbėsime sava kalba, kad dainuosime savas dainas“.

Dainuojant kartu su publika Dainuokim, dainuokim, dainuokim buvo nuleista šventės vėliava ir perduota 9-osios Šventės Toronto mieste (Kanada) organizatoriams Rasai ir Pauliui Kurams bei meno vadovei Daliai Skrinskaitei - Viskontienei., kurios po koncerto paprašiau pasidalinti įspūdžiais.

„Nėra abejonės, Rita Kliorienė, Audrius Polikaitis ir jų pakviesti organizacinio komiteto nariai padarė stebuklą. Koncertas buvo nuostabus, gražiai skambėjo dainos. Gaila, kad negalim to pakartot, bet... - negalim ir paleisti. Juk du trečdalius choro sudarė vaikai ir jaunimas. Dėl jų reikia stengtis, kad mažose širdelėse neišnyktų lietuviškumas. Kartu reiktų paruošti ir naujus vadovus, kad ši po 15 metų atgaivinta tradicija tęstųsi ir po mūsų...“

Aštuntoje dainų šventėje dalyvavo chorai iš Kanados:

Anapilio sodybos vaikų choras“Gintarėliai“, vadovė Deimantė Grigutienė; „Angeliukai“, vadovė Lilija Turūtaitė; „Arija“, vadovė Loretta Lukšaitė – Cassidy.

„Daina“, vadovė Lilija Turūtaitė; Kanados Londono lietuvių choras „Pašvaistė“; Lietuvos kankinių parapijos choras, vadovė Deimantė Grigutienė; „Melodija“ iš Montrealio, vadovas Alexandre Stankevičius; Montrealio lietuvių choras, vadovai Alexandre Stankevičius ir Andrėja Celtoriūtė – Beniušienė; Montrealio vaikų choras, vadovai Alexandre Stankevičius ir Živilė Jurkutė – Blayney; Toronto jaunimo choras, vadovės Nijolė Puranaitė – Benotienė ir Dalia Skrinskaitė – Viskontienė; Toronto Lietuvių choras „Volungė“, vadovė Dalia Skrinskaitė – Viskontienė; Toronto Prisikėlimo parapijos jaunimo choras, vadovės Anita Pakalniškytė – Puodžiūnienė ir Dalia Skrinskaitė – Viskontienė; Toronto vyrų choras „Aras“, vadovė Lilija Turūtaitė.

Nijolė Puranaitė – Benotienė dirigavo Kanados himną ir jaunimo su vaikais atliekamą dainą „Viešpaties lelija“.
Dalia Skrinskaitė - Viskontienė - suaugusių choro atliekamas dainą „Už Lietuvą, Tėvynę Motiną“, „Šokių ir dainų sonetą“ bei jaunimo choro dainuojamą “Jaunystės vaivorykštę“.
Lilija Turūtaitė - vyrų choro su publika dainuojamą dainą „Aras.
Alexandre Stankevičius - kartu su publika dainuojamą „Žemėj Lietuvos“
Deimantė Grigutienė - jaunimo choro merginų dainuojamą dainą „Alksnio ugnelė“

Danguolė Lelienė, Savaitraštis “Tėviškės Žiburiai”,
Liepos 18d. 2006m. Nr.29 (2940)