“Giesmė naujajai žemei” - specialiai šiai šventei užsakytas ir sukurtas kūrinys, kuris pirmą kartą nuskambės 8-toje lietuvių dainų šventėje - Čikagoje. Šį chorinį kūrinį parašė kompozitorius Giedrius Svilainis, pagal Nijolės Kersnauskaitės patriotinės tematikos eiles. Mintis užsakyti šiai šventei kūrinį, kilo vyriausiai šventės meno vadovei R.Kliorienei.

“Norėjau, kad ši šventė turėtų kažkokį išeivijos atspalvį, kad dainuotume dainas, kurias mes dainuojam, kurios mums svarbios, gražios, kurios išsako mūsų išeivijos jausmus – mintimis dalijasi R.Kliorienė.

Sukūrus proginį kūrinį lieka prisiminimas, lieka relikvija, kad tai mūsų dėka į pasaulį atėjęs kūrinys, kurio pradžia buvo išeivija. Nuostabus kūrinys, pavadintas patriotiniais, širdį suvirpinančiais žodžiais, “Giesmė naujajai žemei” yra giesmė laisvei, giesmė tam kraštui, kuris priglaudė tūkstančius benamių Lietuvos vaikų, kuris leido kalbėti sava kalba, išlaikyti savas tradicijas. Išsinešta meilė tėvynei niekada nebuvo pamiršta išeivių, juk ir aštuntoji Lietuvių dainų šventė vien savo pavadinimu „Atsiliepk daina“ jau nusako išeivijos lietuvių nuolatinį ryšį ir rūpestį savo tėvų kraštu.

“O iš kur paimti žodžius? – toliau mintimis dalijasi Rita - Knygose neradome kas tiktų šiai šventei, nors daug ieškojome.  Reiškia, reikia rašyti. Prašiau Nijolės Kersnauskaitės, kuri praeityje yra man parašiusi žodžius patriotinėm temom: "Lietuva-tėvų žemė šventa", "Viena šeima-viena tauta”.

Nijolė Kersnauskaitė yra puikiai žinoma Cleveland Lietuvių Bendruomenės nariams. Jos nenuilstamas ilgametis darbas su skautais, aktyvi veikla Dievo Motinos Nuolatinės Pagalbos parapijoje, gausūs giesmių vertimai ar lietuviškų žodžių pritaikymai įvairioms melodijoms, yra giedami ir kitose lietuvių bendruomenių šventovėse.

Giedrius Svilainis

Nijolė Kersnauskaitė

“Mano ryšis su lietuvių skautų organizacija- sako N.Kersnauskaitė - yra labai gyvas ir svarbus ir dabar; iš tikrųjų, skautiškoji ideologija labai veiksmingai lemia mano dabartinio darbo ir veiklos pasirinkimus”.

Visa jos veikla ir kūryba pasižymi giliu lietuviškumo jausmu, kuriame atsispindi meilė tėvų kraštui, lietuvių kalbai, dainai, poezijai.

Dainą “Giesmė naujajai žemei” visi chorai jau yra beveik pilnutinai išmokę. Visi choristai, tiek jaunimas, tiek suauge žavisi šios dainos uždegančia dvasia, giliai prasmingais žodžiais, dėkingumu kraštui, kuris daugeliui jau yra tapęs gimtine, o kitiems – antrais namais, antra motina tėvyne.

“Kaip atsirado šie žodziai?” – paklausiau N.Kersnauskaitės.

“Rašydami, visi turime išeities tašką, kuris veda į savo tikslą. Man ką nors rašant,-mintimis dalinasi Nijole - viskas yra tarsi kopimas į kalną, nesvarbu, koks mažas ir nereikšmingas būtų tas kalnelis.Tokiu būdu, mano pagrindinė mintis dėl kurios bet ką rašau atsispindi pabaigoje—jeigu tai būtų eilės, paskutiniame posmelyje arba paskutinio posmelio paskutinėje eilutėje. Visa giesmė man yra tarsi malda, vedanti į tą paskutinę ir pagrindinę mintį, kuri kaip tik atsiskleidžia

tik paskutiniame posmelyje ar labai dažnai paskutinėje eilutėje. Todėl kai kartais girdžiu mano žodžiais giedamą giesmę, kurios visos neišgieda (o tai būna beveik visada), iš tikrųjų nepasako to, ko aš tais žodžiais siekiau, arba paprasčiausiai – malda lieka neužbaigta.

Dabar grįžtant prie „Giesmės Naujajai Žemei“. Ji skirta Amerikai.

Ją sudaro trys dalys: Pirmas posmelis – kas mes esame, iš kur atėjome, kokį dvasinį lobyną atsinešėme. Kokie istoriniai įvykiai (garsūs protėviai, partizanai, tremtiniai) sukūrė tą „amžinąjį lietuvį”, apie kurį dainavo Bernardas Brazdžionis.

Antrasis posmelis kalba apie išeivijos kelius, jos netikrumą ieškant pastovesnio ir

naujo gyvenimo. Ieškant pritarimo ir supratimo Lietuvos laisvės bylai... Po pirmųjų dviejų posmelių kartojami žodžiai „Ir ošė žalios pušys, ir mojo ąžuolai: Kalbėkit apie laisvę, ir skriskit kaip arai“ – tai pavergtos Lietuvos įpareigojimas išeivijai jos nepamiršti ir skelbti pasauliui jos skaudų likimą. Išeivija buvo įpareigota kalbėti už tylinčią Lietuvą ir neleisti laisvajam pasauliui jos užmiršti. Išeivija buvo laisva, o laisvė suteikia sparnus, todėl ir buvome skirti laisvės skrydžiui.

Trečias posmelis atbaigia išeivio ieškojimą – Amerika laisvųjų kraštas ir jam suprantamas kiekvieno žmogaus laisvės troškimas. Todėl Amerika ir atsiliepia – „girdžiu aš dainą jūsų vieversių“.

Ir sekantys žodžiai jau priklauso Amerikai: „Ir subangavo jūros, ir atliepė kalnai: Jūs kalbat apie laisvę ir skrendat kaip arai“. Savo laisvės ieškojimu išeivis tampa viena su piligrimų žeme – Amerika. Ir čia, šiame plačiame Amerikos laisvės sąvokos supratime, lietuviškoji išeivija įgauna formas ir rėmus savo skrydžiui: ji turi teisę siekti laisvės pavergtam kraštui, ji turi teisę kurti savo mokyklas ir parapijas, ji turi teisę demonstruoti už pavergtųjų teises, ji turi teisę branginti ir puoselėti savo kalbą ir visą savo protėvių kultūrinį lobyną. Ir tuo pačiu ji turi visas teises pilnai gyventi ir naudotis visomis savo naujojo krašto piliečių teisėmis ir privilegijomis, tapti ištikima ir naudinga šio krašto dalimi.

“Štai kur Amerikos didybė, štai kodėl ir „Giesmė Naujajai Žemei“- baigia N.Kersnauskaite.

Nesuklysčiau sakydama, kad tai vinintelis ir pirmutinis kūrinys lietuvių chorinėje muzikoje , kuris dėkingumu atsisuka į tą žemę, tuos žmones priglaudusius šimtus tūkstančių lietuvių ir tapusiais antrais namais.

”Galvojau, kad gali būti gražu, jei žodžiai rašyti išeivijos lietuvės, o muzika Lietuvoje gyvenančio kompozitoriaus, kad būtų gražus simboliškas junginys visų pasaulio lietuvių”, apie šios didingos dainos atsiradima pasakoja Rita Kliorienė.

Šiam darbui buvo pakviestas Lietuvos kompozitorius - Giedrius Svilainis. Jis pažįstamas iš 2003 m. Lietuvos dainų šventės repertuaro, kada dainų šventės baigminiame kūrinyje, kurį sukūrė G.Svilainis, buvo apjungta kelių žanrų muzika: operos, liaudies, pop. “Todėl pagalvojom, - sako Rita, - kad gal jis galėtų ir mums parašyti kūrinį, kuris apjungtu įvairaus amžiaus mūsų daininikus: vaikus, jaunimą ir suaugusius.”  

Giedrius Svilainis, aktyviai reiškiasi chorinės muzikos veikloje Lietuvoje, vadovauja įvairiems chorams, o nuo 2004 m. - Valstybinio dainų ir šokių ansamblio "Lietuva" meno vadovas.

Bene svarbiausia Giedriaus Svilainio kūrybos sritis - religinė muzika chorams. Jo choriniai kūriniai yra itin mėgstami lietuvių ir užsienio atlikėjų. Įgijęs chorvedžio ir kompozitoriaus išsilavinimą, kompozitorius puikiai pažįsta choro specifiką ir siekia kurti ekspresyvią, margaspalvę ir efektingą muziką. Puiki muzika parašyta ir šios dainos “Giesmė naujajai žemei" žodžiams, kurioje jungiasi rimtosios ir pramoginės muzikos stiliai, sinkopuotas ritmas, padarantis kūrinį labai smagų atlikti ir įdomų klausytis.

“Šiaip pačią dainos įdėją ir nuotaiką padiktavo Nijolės Kersnauskaitės patriotiškas himniškas tekstas – mintimis dalijasi kompozitorius Giedrius Svilainis, - dar labiau jėgos ir energijos duoda vaikų balsai, kurie tarsi vienas visų kartų tautos balsas prabyla apie mūsų vienybę. Vidurinis tekstas apie “baltą karūnėlę” (kuris buvo įterptas kompozitoriaus nuožiūra) siejosi su mūsų pirmojo karaliaus Mindaugo karūna ir valstybės vienybės simboliu. O tas kalnas, tarsi Gedimino pilies simbolis.” – kūrybinių akimirkų prisiminimais pasidalino G.Svilainis.

“Šis kūrinys – tai simboliška jungtis lietuvių visame pasaulyje” – įrašyti žodziai repertuaro dainorėliuose, po kuriais: ”Kalbėkim apie laisvę, ir skriskim kaip arai”...

Kiek daug prasmės, istorijos, išgyvenimų ir ateities tolių šiuose galinguose žodžiuose ir muzikoje, kuri gimė tik 8-tosios dainų šventės proga. Liks nuostabus kūrinys - daina jungiantis mus su tėvynės palikimu ir pagarba tam kraštui, kuris priglaude šimtus išvarytų iš savo namų našlaičių, liks nuostabi dovana chorinės muzikos atlikėjams, liks istorinis žvilgsnis, aiškiai išreiškiantis išeivijos jausmus. Muzika yra tuščia ir nebyli, jeigu apie ją tik rašysime, skaitysime ar kalbėsime, todėl visus kviečiame būtinai apsilankyti 8-toje dainų šventėje Čikagoje, kurioje išgirsite kokia galinga mūsų lietuvių daina, kokia didinga ta giesmė naujajai žemei ir laisvei.
”Dainų šventei visa širdimi linkiu kuo didžiausios ir gražiausios sėkmės. Neabejoju, kad taip ir bus. Gerai žinau, kiek visam tam reikia milžiniškų pastangų, nesuskaičiuotų nuovargio valandų ir

begalinės ištvermės. Sveikinu ir dar kartą linkiu sėkmės,”- visiems dalyviams ir žiūrovams linki N.Kersnauskaitė- padovanojusi mums tai, ką kievienas savo širdyje jautėme, bet neradome tinkamų žodžių pasakyti.

Nijolė Benotienė
Užsienio Lietuvių Dienraštis “Draugas”, gegužės 13d., 2006m. Vol.XCVII Nr. 93