Jaunimas- mūsų viltis ir ateitis. Auginame jį ir džiaugiames, nes žinome, kad mūsų vietas užims šis mūsų pačių išaugintas jaunimas. Kiek į jį įdėjome žinių, meilės, gerumo, nuoširdumo, tautiškumo, patriotiškumo, tiek ir bus perduota ateities kartoms.

Meno vadovei. R.Kliorienei organizuojant šią šventę, senimas vis primindavo, kad nebeliko dainuojančių, o jos pasiteisinimas buvo – jaunimas. Ne be reikalo ji visas vasaras praleisdavo tai Neringos, tai Dainavos stovyklose, dainuodavo dainas, skatindavo jaunimą kurti, mylėti pasaulį, palikti ką nors, kad po jų einantiems, gyvenimas būtų gražesnis, lengvesnis. Štai, šventėje, turime 8 jaunimo chorus - 162 dainininkus, naujus jaunimo vadovus, 16 vaikų mokyklos chorų, 320 dainoreliu. O prie visų džiaugsmingų šventės pasiekimų, dar pridedame gerumo šaltinio auklėtinius - Vilniaus jėzuitų gimnazijos jaunimo chorą, kurį sudaro 35 choristai. Jam vadovauja mokytojas, kompozitorius ir dirigentas Leonidas Abaris.

Ne kartą organizacinio komiteto nariai kalbėjo, kokia puiki būtų mūsų šventė, jeigu į ją iš Lietuvos atvyktų jaunimas. Toks, kuris į chorus priimamas ne atrankiniu keliu, o kuris mokosi garbingoje jėzuitų gimnazijoje, meldžiasi ir gieda šv. mišiose Šv.Kazimiero bažnyčioje, atlieka religinius ir pasaulietinės muzikos kūrinius. Toks jaunimas, iš kurio išaugs šviesi Lietuvos ateitis.

Vilniaus jezuitų gimnazijos jaunieji choristai

Nors ir labai mažai laiko turintis vadovas, rado minutę pasidalinti mintimis apie kelionę ir ruošimąsi jai.

“Kad pasiektume Dainų šventės sceną, mums teks įveikti beveik aštuonis tūkstančius kilometrų maršrutu Vilnius – Varšuva – Čikaga (Vilnius – Varšuva ~ 393 km., Varšuva – Čikaga ~7519 km.).” – raso L.Abaris, kurio darbotvarkėje pilna įvairių įsipareigojimų, užsiėmimų. - Pirmąjį vasaros mėnesį pradėjome giedojimu: birželio 4 d. - Sekminių – Tėvo dienos šv.Mišiose, birželio 18 d. - Devintinių šv.Mišiose. O birželio 25 d. surengėme Padėkos dieną, kurią pradėjome šv.Mišiomis, po jų į Atsisveikinimo koncertą pakvietėme tėvelius, gimnazijos bendruomenę, tėvus jėzuitus ir visus, kurie padėjo mums ruoštis šiai kelionei. Bet tai yra tik fasadinė choro gyvenimo pusė. Kasdienybė pripildyta intensyvių repeticijų, įsiterpiančių tarp mokslo metų pabaigos rūpesčių – egzaminų, stovyklų, rekolekcijų, socialinės praktikos ir kitų užsiėmimų.”

Kokios gimnazistų nuotaikos?

“Choristų nuotaikos – rimtos ir darbingos, nes dainininkai supranta kelionės atsakomybę, darbų apimtį. Mums reikia paruošti per trisdešimt Dainų šventės kūrinių, atnaujinti, suformuoti ir patobulinti savo koncertų ir šv.Mišių programą (per keturiasdešimt kūrinių) per beprotiškai trumpą šiems milžiniškiems darbams skirtą laiką – tris mėnesius.

Ramios ir dalykiškos nuotaikos, nes mūsų jaunimas, skirtingai nuo vadovo, ne namisėdos - yra apsilankę ne vienoje Europos ir kitų žemynų šalyje.

Geranoriškos ir optimistinės, nes dainininkai nusiteikę įveikti visus pasiruošimo sunkumus, nori susitikti senus bičiulius ir susipažinti su naujais, nori vėl patirti tik choro bendruomenėje kelionės metu kartu sukuriamą pažinimo ir koncertų jaudulio džiaugsmą.

“Dainų švenčių tradicijos tęstinumą lemia atitinkamų institucijų, kūrybingų asmenybių iniciatyva ir sistemingas, nuoseklus, profesionalus darbas. Todėl kiekvienam dainininkui, vadovui, kūrėjui, pareigūnui šioje Dainų šventėje linkėčiau pajusti unikalią bendro dainavimo jėgą ir dainos šventumo palaimą, kuri uždegtų mūsų širdis, sujudintų protus, kad ir dainoje, ir gyvenime būtume „VIENA ŠEIMA, VIENA TAUTA“ - su pagarba linkėjo Vilniaus Jėzuitų gimnazijos muzikos mokytojas ir choro vadovas L.Abaris.

Mums belieka tik palinkėti laimingo kelio per Atlantą, pačių įdomiausių susitikimų, prisiminimų ir dainos šventumo palaimos mums visiems.

Nijolė Benotienė, liepos 1d. 2006 m., Nr.26 (322) savaitraštis “Amerikos Lietuvis”