Pristatome Dainų šventės svečius iš Didžiosios Britanijos ir Lietuvos

Į aštuntąją išeivijos dainų šventę ruošiasi atvykti chorai iš tolimos Kalifornijos, Floridos, iš JAV rytų pakraščio, bet, dar džiaugsmingenė žinia, kai laukiame chorų iš anapus Atlanto. Iš Klaipėdos atvyks mišrus choras “Aukuras”, vadovaujamas Alfonso Vildžiūno, iš Vilniaus - Vilniaus Jėzuitų gimnazijos moksleivių choras, (jį pristatysime kitame nr. – red.), vadovaujamas Leonido Abariaus, ir iš Londono – Šv.Kazimiero parapijos mišrus choras, vadovaujamas V.Vaitkaus. Šių svečių dalyvavimas praturtins visą renginį, realybe taps dainos “viena tauta-viena šeima” mintis.

Trumpą apžvalgą apie Londono choro veiklą, pristato choro atstovas Kostas Malinauskas.

Šv.Kazimiero parapijos mišrus choras, vadovaujamas V.Vaitkaus, atvyksta iš Londono

Londono Šv. Kazimiero bažnyčios choras gyvuoja nuo bažnyčios pastatymo, tik keitėsi giedančių kartos. Iki 2005 metų šis choras buvo tik bažnytinis. Atvykus į Londono Šv. Kazimiero bažnyčią vargonikauti vadovui Virgilijui Vaitkui, choras įgavo naują kvėpavimą, profesionaliau buvo giedama mišiose, pagausėjo bažnytinių giesmių repertuaras. Londono Lietuvių bendrijos pirmo skyriaus pirmininkei, Onutei Dobrovolskienei, gimė mintis suburti profesionalų chorą, kuris galėtų atstovauti įvairiuose renginiuose. Vadovas V.Vaitkus tai priėmė džiaugsmingai, nes jo svajonėse buvo noras vadovauti profesionaliam choriniam kolektyvui.

Prasidėjo rimtas darbas su choristais ne tik prieš kiekvienas sekmadienio mišias, bet ir laisvesniu nuo darbu metu. Pagrinde choro pasirodymai vyko Šv. Kazimiero bažnyčioje, nes čia pagrindinis Lietuvių kultūrinis bei dvasinis susibūrimo centras, čia dažnai vyksta įvairūs lietuvio širdžiai mieli renginiai.
Paskutinis choro pasirodymas buvo skirtas motinos dienos paminėjimui, o birželio mėnesį numatoma dalyvauti karu su Latvių bei Estų chorais minint baisiojo birželio trėmimų dieną.

Be O.Dobrovolskienės didžiulių pastangų, suburiant žmones, organizuojant įvairius renginius, be jos begalinio entuziazmo, atsidavimo, sunku būtų kažką prognozuoti...

Su nekantrumu ir didžiule atsakomybe, 8-oje išeivijos lietuvių dainų šventėje, atstovausime Didžiosios Britanijos Lietuvių bendruomenę. Mes visi choristai stengiames
pasiruošti negailėdami savo brangaus laiko bei jėgų. Kiekvienam suvirpa širdis ir užlieja tas begalinis džiaugsmas, kai pagalvoji, kad dalyvausime tokio masto renginyje, garsinant lietuvių dainą taip toli nuo Tėvynės.

Kiekvienam, 8-osios išeivijos Lietuvių dainų šventės “Atsiliepk daina” dalyviui bei žiūrovui, linkime pasisemti lietuviško dvasinio peno. Lai besiliejanti lietuviška daina
įkvepia pasitikėjimą, džiaugsmą garsinti Lietuvą Pasaulyje, tevilgo džiaugsmo ašaros ne vieną skruostą, o šventės šūkis "Atsiliepk Daina", teskamba kiekvieno širdyje”- tokiais jautriais linkėjimais visiems dalyviams baigia Londono Šv.Kazimiero parapijos mišraus choro atstovas – K. Malinauskas.

Mišriam chorui “Aukuras” iš Klaipėdos vadovauja Alfonsas Vildžiūnas, kuris buvo 2002 m. Šiaurės ir Baltijos šalių chorų festivalio Klaipėdoje meno vadovas, o 2003 metais - Pasaulio lietuvių dainų šventės Dainų dienos vyriausias meno vadovas.

Mišraus klaipediečių choro "Aukuras" nariai (vad.A.Vildžiūnas)

A.Vildžiūnas yra choro “Aukuro” įkurėjas ir su šiuo choru nesiskiria nuo pat jo pradžios - 1993 metų. Per šį laiką choras yra dalyvavęs daugybėje konkursų, laimėjęs prestizines vietas, taures, apdovanojimus tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Kelionė į šį žemyna nėra pirmutinė. ”Pirmą kartą į Amerikos žemyną atvykome 2001 metais rugsėjo pabaigoje, iškart po teroro akto,” – prisiminimais dalinasi vadovas - Niekad nepamiršiu, kaip rugsėjo 12d. važiavome į Vilnių, į JAV ambasadą dėl vizų. Daug kas netikėjo, kad ambasada dirbs, o tuo labiau, kad duos mums vizas. Bet vizas gavome, kelionė įvyko. Įspūdžių buvo tiek, kad apie tai reikia kalbėti atskirai. Dabar išvykimo laukiu kaip atostogų. Kai įlipsiu į lėktuvą, žinosiu, kad visi pasiruošimo vargai baigti ir lieka tik malonūs kelionės rūpesčiai. O svarbiausia - visi dainininkai yra su manim ir nereikia jų ieškoti.”

Kelionę i mūsų žemyną aukuriečiai pradės birželio 22-ąją ir visą tą laiką iki šventės jie lankysis ir koncertuos rytų pakraščio miestuose: Washington, Baltimore, New York, Brooklyn, Niagara, o kai jau bus pripratę prie amerikoniško valgio ir oro, važiuos į Čikagą.
Kokios dainininkų nuotaikos prieš tokią kelionę ir į tokį renginį? – pasidomėjau vadovo, kuris iš karto: - “Visi labai džiaugiasi ir laukia nesulaukia išvykimo”.

Repertuarą matėte, mūsų darbo sąlygas tikriausiai irgi žinote. Ką galvojate pamatyti , kaip įsivaizduojate mūsų šventę?

“Atvirai kalbant, neįsivaizduoju. Bet sprendžiant iš internetinio puslapio, darbas nuveiktas grandiozinis ir šventė turi būti puiki. Joks darbas veltui nenueina”, – padrąsina buvęs praėjusios Pasaulio dainų šventės vyriausias vadovas.

Visi rengėjai ir choristai irgi tikime, kad šventė bus iškilminga ir graži, nes susilaukė labai daug pagyrimų iš vadovaujančių visuomenės narių, dainos gerbėjų, įvairių tautiečių. Tačiau, būta susirūpinimų, dėl vilkėjimo uniforminų rūbų vietoj tautinų drabužių. ”Tautinių rūbų klausimas yra subtilus. Bet koks margų sijonų, liemenių ir juostų kratinys dar nėra tautinis rūbas. Ir be to, mano manymu, ne išorė apsprendžia. Dainų šventė visų pirma yra dvasinis veiksmas. Kaip sakė Justinas Marcinkevičius "Tėvynė yra moralinė sąvoka", - sako A.Vildžiūnas

Šventės komitetuose dirbo savanoriai, kartais net ne tos srities specialistai, žmonės paaukoję šimtus laisvalaikio valandų. “Laimė ne piniguose, o jų kiekyje. O jei rimtai, tai darbas be atlygio nereiškia, kad jis neprofesionaliai atliekamas. Kartais žmonės, kurių pareigos reikalauja rengti šventes, tam pasiruošimo procesui tik trukdo. Visi Amerikos lietuvių šventės organizatoriai nusipelno ne tik visuotinės pagarbos, bet ir kitokio atlygio. Jei šventėje bus Lietuvos Prezidentas, tai gal galima jūsų triūsą įvertinti Lietuvos Respublikos apdovanojimais? O moralinis atlygis, manau, bus pati šventė ir tos spindinčios akys, kurių bus tiek, kiek žvaigždėtą rugpjūčio naktį “Ažuožeriuose,” –įsitikinęs Vildžiūnas.

Paklausėme, ko vadovas norėtų palinkėti mūsų dainininkams ir klausytojams?

”Nuoširdžiai sveikinu visus tautiečius su švente, kuri sukvies  visus Amerikos žemyno lietuvius. Nelabai suvokiu darbų masto, kurį teko nuveikti šios šventės organizatoriams - Ritai Kliorienei ir Audriui Polikaičiui. Manau, kad organizuoti šventes Lietuvoje yra kiek paprasčiau. Labai tikiu, kad renginys bus puikus. Laukiu susitikimo su visais man mielais
žmonėmis, kurie globojo “Aukurą” praeitos mūsų kelionės po JAV ir Kanadą  metu. Nuostabu jausti bendrumą su žmonėmis, kurie gyvena už kelių tūkstančių kilometrų.”

Ir mums nuostabu bendrauti su žmonėmis, kurie jautriai supranta išeivijos rūpesčius, darbą ir per 50 metų išlaikytas tradicijas, kurias atsivežė ir savo vaikams paliko mūsų tėvynainiai. Tejungia mus visus daina, gera nuotaika, tegu nors dainoje ištirpsta Atlanto toliai, skiriantys mus nuo Lietuvos ir jos žmonių.

Mes visi būtinai turime dalyvauti tokioje šventėje, o kiti dalyviai, norėdami į ją patekti, turės įveikti Atlanto vandenynų padangę. Nepagailėkime liepos pirmojo savaitgalio, visi susitikime tokiame šauniame renginyje, kartu su daugybe kitų mielų mūsų tautiečių. Tai kurioje eilėje sėdėsite?

Parengė - Nijolė Benotienė
Birželio 24d. 2006m. Nr. 25 (321) Savaitraštis “Amerikos Lietuvis”