"Atsiliepk daina!" – tai būsimosios 8-osios lietuvių dainų šventės pavadinimas, kvietimas. Užsiregistravusiųjų sąrašuose – 54 chorai, o 1,155 dainininkai derina balso stygas, mokinasi dainas ir jau krauna lagaminus kelionei į Čikagą.

Dainų šventės organizatoriai kas savaitę gauna daugybę juos skatinančių, jų darbą įvertinančių laiškų iš šventės dalyvių, bendruomenės veikėjų ir tautiečių, kurie yra dirbę panašų visuomeninį darbą. Visų nuotaika ypač pakili, net patiems organizatoriams nesitiki, kad galėjo padaryti tokį didelį ir tokį sėkmingą darbą, kuris jau matosi atsisveikinimo-išleistuviniuose koncertuose įvairuose lietuvių bendruomenėse.

Prieš 15 metų nuskambėjęs paaskutinis šventės akordas daug kam atrodė, kad bus paskutinis išeivijoje. Visi guodėmės pasiteisinimu: kas norės dainuoti, galės važiuoti ir dalyvauti Lietuvos dainų šventėse. "Mūsų, vyresniųjų, kartai net 15 metų 'beplanuojant' Dainų šventes, daugelis išmirė, kiti jau buvo padėję tašką, teigdami, kad iš Dainų švenčių 'niekas neišeina', - mintimis dalinasi Šiaurės Amerikos muzikos sąjungos pirmininkas Faustas Strolia.

Detroito naujai susikurusio jaunimo choro "Momiestelis" (vadovas A.Giedraitis) ir Cleveland jaunimo choro "Naujoji intriga" (vadovas S.Kliorys) nariai repetuoja Dainavos stovykloje

Praėjo 15 metų. Ir štai už dviejų savaičių vėl išeivijos padangėje nuaidės lietuviška, tautiėka daina, kuri skambės tūkstantinio dainininkų choro balsais. Viskas būtų be priekaištų, bet, deja, priekaištų susilaukėme dėl tautinių rūbų. Būtų buvę malonu, jeigu tie priekaištai būtų parašyti draugiškos kritikos, patarimų forma, o ne pažeminančiais žodžiais, suniekinančiais rengėjus ir organizatorius. Bet mes tikime: jeigu šie žmonės pareiškė susirūpinimą, dėl tautinių rūbų, tai "jų nuomonę priimame ne kaip kritiką, bet kaip idealizmą, kaip norą išlaikyti tai, kas mums, išeivijos lietuviams yra brangu. Būtent – mūsų tautinį rūbą, kuris mums yra kaip relikvija, mūsų tautos simbolis. Ačiū Dievui, yra tokių žmonių, kurie brangina šį lietuviams būdingą simbolį: Patikėkite, ir aš esu tarp jų, - į tautinių rūbų iškeltą klausimą tuoj pat atsiliepė vyriausioji šventės meno vadovė Rita Čyvaitė-Kliorienė.

Prieš metus išveivijoje buvo žinomi, bene trys sėkmingiau veikiantys chorai: Čikagos “Dainava”, Klevelando “Exultate ir Toronto “Volungė”, kurie rengdavo koncertus, gastroliuodavo. Šioje šventėje dalyvauja daug naujai įsikūrusių chorų, naujų dainininkų, įvairaus amžiaus atlikėjų. "Ar nebūtų geriausias ir lengviausias variantas, jei kiekvienas choristas turėtų savuosius tautinius rūbus, kuriuos galėtų dėvėti Dainų šventės metų? Žinoma, TAIP, be jokių klausimų. Atkristų labai didelis rūpestis ir darbas", - mintimis dalijosi Rita Kliorienė.

Seminare buvo diskutuojamas aprangos klausimas. Dar prieš seminarą dauguma vadovų pasisakė prieš tautinius rūbus, nes jų neturi, o įsigyti laiko nedaug. Kitiems, jei iš šeimos ir tėvai, ir vaikai dainuoja, rūbams įsigyti susidaro didelės išlaidos, o juk dar ir už kelionę, nakvynę reikia patiems susimokėti. Kiti, tautinius rūbus įsigyję dar jaunystėje, dabar nebelabai patogiai juose jaučiasi dėl mažoko dydžio. Pasubomis įsigiju tautinius rūbus, dabar nebegalima pasiaiškinti, kad nėra kur gauti atitinkamos prijuostės, marškinių ar sijono, nes į Lietuvą visi keliai atviri, reikia tik laiko ir pinigų. Ištekėjusių ar pagyvenusių moterų galvos apdangalas turėtu būti ne karūna ar gėlių vainikėlis, o nuometai ar skarelės, nes tai – irgi atitinkami mūsų tradicijos simboliai, į kuriuos nekreipti dėmesio nevalia. Juos įsigyti taip pat reikia laiko, reikia derinimo. Išeivijoje yra belikę vos kelios audėjos, kelios tautodailininkės, jos jokiu būdu nebūtu apvilkę šimtinio choro dainininkų. Pradėjus diskutuoti ir spręsti visokius iškilusius sunkumus, buvo nuspręsta tautinius simbolius kurti vaizdinėmis priemonėmis.

“Praeity kiekvienas atskiras dalyvis buvo tautiškumo simbolis, vilkėdamas tautinius drabužius, juostą, gintarus, dabar tie tautiškumo simboliai yra perketi į vaizdines priemones. Pats dalyvis bus panaudotas kaip spalvos fonas, kaip dalis bendro jungiančio vaizdo, kaip dainų minties perdavimo įrankis, o ne kaip individas”, – rašo vyr. meno vadovė R. Kliorienė. Rezisūrinis sprendimas apjungs visą šventę ir visus dainininkus į vientisą programą. Kad tautinių rūbų klausimas nebūtų ignoruojamas, ko tikrai nenorėjo šventės organizatoriai, organizacinis komitetas visus žiūrovus ir klausytojus kviečia kuo gausiau dalyvauti šventėje ir vilkėti tautinius rūbus. "Būtų labai gražu, jei publikoje matytume daug tautinių drabuzių, bet, gink Dieve, tik ne kaipo demonstraciją protesto ženklan. Pyktis ne tik grožiui kenkia, bet ir nesiderina su tautinio drabužio 'kilnumu'. Ar ne geriau savo nuomonę dėl bendro labo kiek prilaikyti ir vietoj to pripažinti, kad tik dėka šių jaunų rengėjų idealizmo bus prikelta tautos dainelė šiame kontinente. Tad neskaudinkime jų! Geriau bandykime mes visi pasiekti tuos nutolusius, atšalusius, kad pabustų mūsų visa lietuviška išeivija ir tikra sėkmė lydėtų šią šventę – ne tik rengėjų ir dainininkų, bet ir publikos atžvilgiais", - į visus kreipiasi ŠAMS pirmininkas F. Strolia.

"O dabar, - sako meno vadovė R. Kliorienė, - branginkime kiekvieną, kuris savo balsu nori prisidėti prie šio galingo choro, kuris savo dalyvavimu ryžtasi praturtinti šią šventę, ir didžiuokimės tuo, kuris per dainą nešasi Lietuvą savo širdy.”

Nebelaukime, skubėkime įsigyti bilietus į šventės renginius, raginkime draugus, kaimynus, pažįstamus ir svetimtaučius gausiai dalyvauti unikalioje mųsū tautos šventėje. Lietuvos dainų ir šokių švenčių tradiciją 2003m. UNESCO paskelbė Žmonijos žodinio bei nematerialaus paveldo šedevru. Didžiuokimės ne tik tokiu pripažinimu, bet ir tuo, kad ši šventė kartu su iš Lietuvos pasitraukusiais žmonėmis buvo atvežta į šį žemyną daugiau kaip prieš 50 metų ir iki šių dienų išliko gyva. Būkime dalis šios unikalios tradicijos.