|
Aštuntoji Lietuvių Dainų šventė |
||||||||||||||||||||||||
Atsiliepk Daina!Tai būsimosios 8-osios Lietuvių dainų šventės šūkis. Šiai šventei ruošiasi 53 chorai iš Kanados, Amerikos, Anglijos ir Lietuvos. Užsiregistravusių sąrašuose 1,155 dainininkai.Istorijos metraštį pavarčius pastebėjau, kad kiekvienoje išeivijos dainų šventėje dalyvaudavo apie tūkstantis šimtas dainininkų, o savo gausumu išsiskiria tik vienintelė dainų šventė, pagal eilę penktoji, vykusi Toronte 1978 metais, į kurią suvažiavo 1400 atlikėjų. Paskutinėje dainų šventėje 1991 metais, dalyvavo tik 500 suaugusių dainininkų, 200 vaikų ir 200 šokėjų bei muzikantų. Dainininkų skaičiumi ši šventė buvo mažiausia. Praėjo 15 metų, niekas nežinojo, kiek dainininkų gali susirinkti šiai šventei, kiek veikiančių chorų belikę, koks jų pajėgumas, kas jiems vadovauja. Savo veikla garsėjo tik Toronto "Volungė", Klyvlando "Exultate" ir Čikagos "Dainava" - rengdami puikius trijų chorų koncertus, įdomias koncertines programas, rekorduodami savo dainas. Daugelis vyresniųjų, išgirdę apie organizuojamą šventę, apgailestaudavo, kad nebėra dainuojančių, senimas nepajėgus, jaunimas nesidomi, o nauji ateiviai negausiai jungiasi į vietinius vienetus ar organizacijas. Štai tokiomis nežinios aplinkybėmis vyriausia meno vadovė Rita Kliorienė ir šventės organizacinio komiteto pirmininkas A.Polikaitis ėmėsi iš nieko prikelti dainų šventę, atgaivinti dainų švenčių tradiciją išeivijoje. Jau dabar, beveik galime džiaugtis būsimos šventės sėkme, nes yra dainininkų, kurie taip gausiai atsiliepė daina, nutilusia prieš 15 metų. Iš kur pasidarėme tokie gausūs, kai tik neseniai traukėme pečiais, nežinodami kiek šioje šventėje bus norinčių dalyvauti?
Dėl tokios sėkmės priežasčių gali būti net kelios. Primiausia, tai šventę organizuoja ir profesiškai vadovauja du jauni, išeivijoje gimę ir augę, labai darbštūs savo srities žinovai - R.Kliorienė ir A.Polikaitis. Jų abiejų harmoningas darbas, daromi logiški sprendimai, į komitetą suburti įvairių kartų, patirties ir atvykimo į šį kraštą žmonės, atliko ir dar atlieka puikiausią darbą. Vyriausia meno vadovė, taikliai parinko šventės repertuarą, kuris yra smagus dainuoti, įdomus kūrinių įvairumu, ne persunkus, kad ir naujai susikūrę chorai pajėgia išmokti. Netrukus buvo atspausdintos repertuaro knygos, įsteigta internetinė svetainė, kurioje įdėta visa šventės informacija dalyviams ir žiūrovams. Prie visų nuveiktų darbų, didelę reikšmę turėjo seminaras vadovams, kurio metu visus abejojančius, nedrąsius, pasyvius R.Kliorienė suvedė ir išrykiavo į vieną tikslą dainų šventę. "Jeigu suvažiavome nežinodami ko tikėtis, tai išsiskyrėme viens kita apkabindami ir kiekvienas pasižadėdami, kad šventės tikrai reikia, kad jai tinkamai pasiruošime ir visa širdimi atsiliepsime daina." vėliau rašė seminaro dalyviai. Organizacinio komiteto iniciatyva pagaminti marškinėliai su šventės emblema ir išdalinti visų lituanistinių mokyklų vaikams praėjusių metų pavasarį, buvo didelė reklama stovyklose. Naujiems mokslo metams prasidėjus, visi entuziastingai ėmėsi mokytis šventės repertuaro ir laukti susitikimo su draugais. Šventės atlikėjų gausumą nulėmė ir šventinės aprangos klausimo sprendimas. Plačiau pasklidus žiniai, kad šventėje nebus dėvimi tautiniai drabužiai, ir išgirdus kai kurių tautiečių nusivylimą, skubu užtikrinti, kad šventė tikrai bus tautiška, patriotinė, iškilminga, išreiškianti išeivijos jausmus ir ypatinga viskuo. Šioje šventėje dalyvauja daug naujai įsikūrusių chorų, naujų dainininkų, įvairaus amžiaus atlikėjų. Vasaros metu įvykusiame seminare, buvo diskutuojamas aprangos klausimas. Dar prieš seminarą didžioji vadovų dauguma pasisakė prieš tautinius rūbus, nes jų neturi, o įsigyti laiko nedaug. Kitiems, kai iš šeimos ir tėvai ir vaikai dainuoja, drabužiu įsigijimui susidaro didelės išlaidos, o juk dar ir už kelionę ir nakvynę reikia patiems susimokėti. Kiti, tautinius drabužius įsigiję dar jaunystėje, dabar nebando pasinaudoti. Paskubomis įsigijus tautinius rūbus, dabar nebegalima pasiaiškinti, kad nėra kur gauti atitinkamos prijuostės, marškinių, sijono, nes į Lietuvą visi keliai atviri, reikia tik laiko, pinigų, ir užsisakius, prideramai puoštis tautiniais drabužiais. Ištekėjusių ar pagyvenusių moterų galvos apdangalas turėtu būti ne karūna ar gėlių vainikėlis, o nuometai ar skarelės, nes tai irgi atitinkami mūsų tradicijos simboliai. Juos įsigyti taip pat reikia laiko, reikia derinimo. Pradėjus diskutuoti ir spręsti visokius iškilusius sunkumus, buvo nuspręsta tautinius simbolius kurti vaizdinėmis priemonėmis. "Jeigu praeity kiekvienas atskiras dalyvis buvo tautiškumo simbolis, vilkėdamas tautinius drabužius, juostą, gintarus, dabar tie tautiškumo simboliai yra perketi i vaizdines priemones. Pats dalyvis bus panaudotas kaip spalvos fonas, kaip dalis bendro jungiančio vaizdo, kaip dainų minties perdavimo įrankis, o ne kaip individas" raso vyr. meno vadovė R.Kliorienė. Rezisūrinis sprendimas jungs visą šventę ir visus dainininkus į vientisą programą. Kad tautinių drabužių klausimas nebūtų ignoruojamas, ko tikrai nenorėjo šventės organizatoriai, organizacinis komitetas visus žiūrovus ir klausytojus kviečia kuo gausiau dalyvauti šventėje ir vilkėti tautinius drabužius. Čia mūsų visų tautinė šventė, jeigu dainininkai šį kartą nevilkės tautinių drabužių, tai juos gali vilkėti žiūrovai, nes ir dainas dainuosime kartu ir vienoje salėje visi būsime, ir visi vienodai lygiai branginame tautinių drabužių simbolį. "O dabar - sako meno vadovė R.Kliorienė - branginkime kiekvieną, kuris
savo balsu nori prisidėti prie šio galingo choro, kuris savo dalyvavimu
ryžtasi praturtinti šią šventę, ir didžiuokimės tuo, kuris per dainą nešasi
Lietuvą savo širdy." |
NaujienosDainų šventės
video Suvenyrai Spaudos
archyvas Dainų Šventė
spaudoje Daugiau Dainų
Šventės vaizdų |
||||||||||||||||||||||||
|
|
Titulinis |
Kvietimas |
Informacija | Dalyviams
| Rėmėjams
| Spaudoje Copyright 2006
Lithuanian Song Festival Svetaine sustatė Voras |
|
|||||||||||||||||||||||