Pokalbis su Leonidu Abariumi
Mes turime būti savimi
Leonidas Abaris išeivijos chorvedžiams geriausiai yra žinomas kaip
religinės muzikos kompozitorius. Jo sukurti kūriniai skamba mūsų šventovėse
džiugindami ne tik klausytojų širdis, bet ir keliantys dainininkų
pasigėrėjimą paprasto dainavimo ar giedojimo nuotabiomis melodijomis ir
sąskambiais. Leonidą sutikau po Jėzuitų gimnazijos abiturientų šv.Mišių ir
išleistuvių ceremonialo šv.Kazimiero bažnyčioje, kuriame giedojo Leonido
vadovaujamas gimnazijos choras.
Jūs Leonidai, esate Vilniaus Jezuitų gimnazijos muzikos mokytojas ir
choro vadovas. Ką dar veikiate, radęs laisvą minutę, atlikusią nuo
pedagoginio darbo ir kūrybos?
Priklausau Nacionalinei Dainų švenčių komisijai. Ši komisija svarsto
aktualius klausimus, kurie susiję su Lietuvos dainų šventėmis:
pasiruošimas šventėms, dainų švenčių lietuviškumas. Mes turime būti patys
savimi, ir jeigu dainų šventė bus nuspalvinta kokiomis amerikietiškomis
popsinėmis ar kitokiomis svetimomis spalvomis, tai ar tada ji bus
Lietuvos dainų šventė, juo labiau kad UNESCO įtrauke visas Baltijos
valstybių dainų šventes į dvasinio paveldo sąrašą. Tai yra didžiulė
pasaulinė vertybė.
Kada dabar bus Dainų ir šokių šventė? Pagal nusistovėjusią tvarką,
turėtų būti po 4 metų?
Pagal Lietuvos vyriausybės nustatytą tvarką mums priklausytų 2007
metais ruošti didžiąją dainų šventę, o 2009 moksleivių šventę. Šiuo metu
vyksta diskusija, deja, daugiau iš valdžios pusės. Artėja 2009 metai -
Lietuvos vardo paminėjimo tukstantmečio jubiliejus. Buvo valdžios
pasiūlymas, kad didžioji šventė būtų perkelta į 2009 metus. Tada 2009
metais ateina eilė moksleivių šventei, ateina eilė Baltijos valstybių
studentų dainų šventei Gaudeamus , taigi jeigu didžioji dainų šventė,
tai susidaro didelis perkrovimas. Mums atrodo, kad tikslinga būtų
išlaikyti švenčių periodiškumą, todėl ir siekiame, kad 2007 metais įvyktų
didžioji dainų šventė, o 2009 metais moksleivių dainų šventę galima būtų
sustiprinti atskira, Lietuvos jubiliejui skirta šventine dalimi, kurioje
dalyvautų žymiausi Lietuvos ir išeivijos suaugusiųjų chorai.
Leonidai, Jūs buvote dainų šventės rezisierius, o gal net ir kelių,
prašau patikslinkite.
Oficialiai 1998 metų, o neoficialiai tai nuo 1990m. XIII-os dainų
šventės. Teko aktyviai prisideti prie moksleivių, studentų ir suaugusiujų
dainų švenčių (iš viso aštuonių) organizacinių ir kūrybinių momentų.
-Tai dainų švenčių oganizavimo ir įgyvendinimo darbą puikiai
pažįstate?
Drįsčiau pasakyti - taip.
Žinodamas šį darbą, Leonidai, maždaug įspėkite mus- ko mums bijoti, į
ką atkreipti dėmesį, kuo pasirūpinti iš anksto ruošiant išeivijos 8-ąją
dainų šventę? Kas, Jūsų manymu, nulemia šventės sėkmę?
Bijoti Jums nieko nereikia. Labai gerai, kad vėl įvyks Jūsų dainų
šventė, nes atvažiavimas į Lietuvą ir dalyvavimas šventėje, yra tik
ribotas Jūsų kūrybinio darbo parodymas. Būtų gerai, kad užsienio lietuvių
chorai, kurie atvažiuoja į Lietuvos dainų šventes, neapsiribotų dainų
švente. Pamenu, australų kolektyvai turėjo koncertus Lietuvoje, kiti
chorai atvežė progines programas. Siektina, kad tai, kuo Jus gyventate,
galėtumėte ir mus čia visus praturtinti.
Dabar nesunku pasirinkti įvairaus repertuaro, todėl norėčiau palinkėti,
kad chorų pasiruošimo procesas nebūtų labai sunkus. Kartais labai
sudėtingas kurinys, gali nuslopinti norą dainuoti, arba net ir nelabai
sklandus atlikimas sudėtingo kūrinio, sumenkina pasitenkinimo jausmą.
Todėl, visiškai pasitikėdamas tuo patyrimu, kurį turi ir Rita Kliorienė,
ir Dalia Viskontienė ir Jūs, ir kiti Jūsų dirigentai, neabejoju, kad tai
bus tokie kūriniai, kuriuos bus gera dainuoti. Man pavyzdžiui, pats
didžiausias malonumas buvo šių metų moksleivių dainų šventėje stovėti
kartu su visu jaunimu ir dainuoti. Repertuare buvo ir sudėtingesnių
kūrinių, bet kai drauge suremi pečius su kitais chorais, jeigu būna gerai
apgalvotos aranžuotės, chorai suskamba puikiai. Kartais prisimenu
renesanso muzikų siekimą, kad balsų melodijos, nuosekliai vedamos,
patogios, kad nevargintų, kad galėtų grožėtis ir tie, kurie dainuoja, ir
tie, kurie klausosi. O dainų švenčių sėkmę, aišku, lemia repertuaras ir to
repertuaro pateikimas.
Ką pasakytumėte apie praėjusios Lietuvos Dainų šventės repertuarą?
2003 metų dainų šventės dainų dienos programoje, deja, buvo daug
margumo. Ten buvo ir puikių chorinių kūrinių, buvo dainų, buvo dainelių,
buvo ir dainuškų. Reikia mokėt pasirinkti, kad būtų skoninga, nuosekli
programa, kad būtų režisūrinis vystymas, minties vedimas. Dažnai programos
spragas bandoma paslėpti režisūriniais žaidimais. Nors to irgi reikia,
tačiau negaloma pamiršti, kad pagrindinė vertybė dainų šventėje yra daina,
dainavimas ir dainininkas, o visi tie pasicirkinimai, tai kaip
saldainiui popieriukas. Tikiu, kad jūsų dirigentai turės atspirties tašką,
panirs į dainos prasmės gilumą, sujungs žodį, muziką ir dainininką, - kas
ir yra aukščiausia siekiamybė.
O dabar kalbant apie repertuarą, kaip Jums atrodo mūsų ruošiamos
8-osios dainų šventės repertuaras?
Atvirai pasakius, labai rimtai nebuvau įsigilinęs į visą repertuarą,
tik mane nugąsdino toks galingas 40-ties kūrinių sąrašas. Kaip man, tai
reikėtų dviejų metų darbo su choru, kad pasiruosčiau.
O mes per metus viską padarysime.
Tai Jūs tenai iš Spartos kilę, ne iš Lietuvos....
Keleta dainų yra numatyta bendram dainavimui, įjungiant publiką,
keletas kūrinių yra išeivijos chorų tradiciniai kūriniai, na, o kiti visai
nauji visiems, arba sukurti specialiai šiai šventei.
Jeigu yra kūrinių, kurie jūsų dainuoti, tai gal ir palengvina padėtį. O
daugiau nedrįsčiau nei kritikuoti, nei siūlyti. Jūs geriausiai žinote savo
chorus, jų pajėgumą, tradicijas, juk pagal tai atsiranda repertuaras.
Mūsų šventės repertuare yra Jūsų originalių ir aranžuotų kūrinių. Kaip
atsirado vaikų rapertuaro daina Vyturys?
Vyturys atsirado 1994 m. Tada pavasarį mūsų komisija važiavo per
Lietuvą ir klausėsi Dainų dainelė atlikėjų. Jau buvo prasidėję
televizijos astrolės Vilniuje ir svarstėme, kokią dainą parinkti
baigiamojo koncerto pabaigai. Paskui besišaipydamas sakau: - Va,
pasibaigs komisijos posėdis, grįšiu namo, 100 gramų išgersiu ir parašysiu
dainą, ir iš tikrųjų tą vakarą atsirado ši daina Vyturys pagal Prano
Raščiaus eiles.
O ar buvo išgerta 100 gramų tą vakarą?
Daugiau... Paskui, po dviejų savaičių, pasikviečiau būrelį
M.K.Čiurlionio meno mokyklos mokinių, kurie padainavo šią dainą komisijai.
Bet komisija buvo santūri, jiems daina nelabai tiko. Dar buvo svarstyta
J.Cechanovičiaus daina Dainų šalis, o daliausiai buvo pasiūlyta
O.Peterson Himnas laisvei. Ir paradoksas, lietuviškos Dainų dainelės
finaline daina-himnu tapo O.Peterson Himnas laisvei. Bet Vyturys rado
savo vietą ir 1998 metais skambėjo II pasaulio lietuvių dainų šventėje.
O Tigras obely, juo labiau, kad Lietuvoje tigrų nėra. Kaip ši daina
atsirado?
Mumyse kiekviename yra tigras ar tigriukas, ar kitas plėšrūnas, o gal
tiktai atrodo kad plėšrūnas, o ten tik koks taikus žaismingas
padarėlis.....
Moterų choras Eglė padovanojo mūsų šeimai V.Kukulo eilių knygutę. Ten ir
radau šias žaismingas eiles, kurios atitiko tuometinę nuotaiką ir davė
impulsą atsirasti naujai vaikiškai dainelei.
Ko norėtumėte palinkėti mūsų daininkams ateinančioje 8-oje išeivijos
dainų šventėje Atsiliepk daina?
Nuoširdžiai linkiu dainavimo palaimos...Juk svarbiausia, kad žmogus
neužmirštų dainuoti, kad jokie rūpesčiai nenuslopintų noro dainuoti.
Tikiuosi, kad mes sulauksime jūsų dainininkų ir mūsų šventėse. O namuose
didžiausias džiaugsmas, jeigu as girdžiu kuris iš vaikų uždainuoja, kad ir
kitą sykį kokią nesąmonę, bet dainuoja. Dainavimas yra ta stebuklingoji
palaimos būsena. Tiesiog gera, kai žmogus dainuoja.
Nuoširdžiausiai dėkoju kompozitoriui Leonidui Abariui už malonų pokalbį,
už įdomias mintis, už tuos puikius kūrinius ir kūrinėlius vaikams ir
suaugusiems, priverčiančius šypsotis, džiaugtis, pamąstyti arba suklupti
maldai. Tokių žmonių dėka, tarp išeivijos ir Lietuvos pradingsta atstumai.
Artimas bendradarbiavimas, pagalba, patarimai ir gilus susidemėjimas mūsų
kultūrinio, kūrybinio gyvenimo sunkumais bei džiaugsmais suteikia mums
stiprybės ir tikėjimo mūsų pačių sunkiu darbu.
Nijolė Benotienė
Savaitraštis Draugas, Rugsėjo 17d. 2005m.
Vol.XCVI