Aštuntoji Lietuvių Dainų šventė

Spaudoje

Jausmų vitražas
2006 m. liepos 22 d.

Noriu pasidžiaugti!
2006 m. liepos 19 d.

Kilnus tikslas pavirto stebuklu
2006 m. liepos mėn. 18 d.

Valio, valio, valio!
2006 liepos mėn. 6 d.

Daina – ženklas - tauta gyva
2006 liepos mėn. 3 d. 10:15

Daina – ženklas - auta gyva
2006 liepos mėn. 3 d. 08:26

Čikagoje lietuviška daina
2006 liepos mėn. 2 d.

Spaudos archyvas

Pokalbis su Leonidu Abariumi
“Mes turime būti savimi”

Leonidas Abaris išeivijos chorvedžiams geriausiai yra žinomas kaip religinės muzikos kompozitorius. Jo sukurti kūriniai skamba mūsų šventovėse džiugindami ne tik klausytojų širdis, bet ir keliantys dainininkų pasigėrėjimą paprasto dainavimo ar giedojimo nuotabiomis melodijomis ir sąskambiais. Leonidą sutikau po Jėzuitų gimnazijos abiturientų šv.Mišių ir išleistuvių ceremonialo šv.Kazimiero bažnyčioje, kuriame giedojo Leonido vadovaujamas gimnazijos choras.

Jūs Leonidai, esate Vilniaus Jezuitų gimnazijos muzikos mokytojas ir choro vadovas. Ką dar veikiate, radęs laisvą minutę, atlikusią nuo pedagoginio darbo ir kūrybos?

Priklausau Nacionalinei Dainų švenčių komisijai. Ši komisija svarsto aktualius klausimus, kurie susiję su Lietuvos dainų šventėmis: pasiruošimas šventėms, dainų švenčių lietuviškumas. Mes turime būti patys savimi, ir jeigu dainų šventė bus nuspalvinta kokiomis amerikietiškomis “popsinėmis” ar kitokiomis svetimomis spalvomis, tai ar tada ji bus Lietuvos dainų šventė, juo labiau kad UNESCO įtrauke visas Baltijos valstybių dainų šventes į dvasinio paveldo sąrašą. Tai yra didžiulė pasaulinė vertybė.

Kada dabar bus Dainų ir šokių šventė? Pagal nusistovėjusią tvarką, turėtų būti po 4 metų?

Pagal Lietuvos vyriausybės nustatytą tvarką mums priklausytų 2007 metais ruošti didžiąją dainų šventę, o 2009 – moksleivių šventę. Šiuo metu vyksta diskusija, deja, daugiau iš valdžios pusės. Artėja 2009 metai - Lietuvos vardo paminėjimo tukstantmečio jubiliejus. Buvo valdžios pasiūlymas, kad didžioji šventė būtų perkelta į 2009 metus. Tada 2009 metais ateina eilė moksleivių šventei, ateina eilė Baltijos valstybių studentų dainų šventei “Gaudeamus” , taigi jeigu didžioji dainų šventė, tai susidaro didelis perkrovimas. Mums atrodo, kad tikslinga būtų išlaikyti švenčių periodiškumą, todėl ir siekiame, kad 2007 metais įvyktų didžioji dainų šventė, o 2009 metais moksleivių dainų šventę galima būtų sustiprinti atskira, Lietuvos jubiliejui skirta šventine dalimi, kurioje dalyvautų žymiausi Lietuvos ir išeivijos suaugusiųjų chorai.

Leonidai, Jūs buvote dainų šventės rezisierius, o gal net ir kelių, prašau patikslinkite.

Oficialiai 1998 metų, o neoficialiai tai nuo 1990m. XIII-os dainų šventės. Teko aktyviai prisideti prie moksleivių, studentų ir suaugusiujų dainų švenčių (iš viso aštuonių) organizacinių ir kūrybinių momentų.

-Tai dainų švenčių oganizavimo ir įgyvendinimo darbą puikiai pažįstate?

Drįsčiau pasakyti - taip.

Žinodamas šį darbą, Leonidai, maždaug įspėkite mus- ko mums bijoti, į ką atkreipti dėmesį, kuo pasirūpinti iš anksto ruošiant išeivijos 8-ąją dainų šventę? Kas, Jūsų manymu, nulemia šventės sėkmę?

Bijoti Jums nieko nereikia. Labai gerai, kad vėl įvyks Jūsų dainų šventė, nes atvažiavimas į Lietuvą ir dalyvavimas šventėje, yra tik ribotas Jūsų kūrybinio darbo parodymas. Būtų gerai, kad užsienio lietuvių chorai, kurie atvažiuoja į Lietuvos dainų šventes, neapsiribotų dainų švente. Pamenu, australų kolektyvai turėjo koncertus Lietuvoje, kiti chorai atvežė progines programas. Siektina, kad tai, kuo Jus gyventate, galėtumėte ir mus čia visus praturtinti.

Dabar nesunku pasirinkti įvairaus repertuaro, todėl norėčiau palinkėti, kad chorų pasiruošimo procesas nebūtų labai sunkus. Kartais labai sudėtingas kurinys, gali nuslopinti norą dainuoti, arba net ir nelabai sklandus atlikimas sudėtingo kūrinio, sumenkina pasitenkinimo jausmą. Todėl, visiškai pasitikėdamas tuo patyrimu, kurį turi ir Rita Kliorienė, ir Dalia Viskontienė ir Jūs, ir kiti Jūsų dirigentai, neabejoju, kad tai bus tokie kūriniai, kuriuos bus gera dainuoti. Man pavyzdžiui, pats didžiausias malonumas buvo šių metų moksleivių dainų šventėje stovėti kartu su visu jaunimu ir dainuoti. Repertuare buvo ir sudėtingesnių kūrinių, bet kai drauge suremi pečius su kitais chorais, jeigu būna gerai apgalvotos aranžuotės, chorai suskamba puikiai. Kartais prisimenu renesanso muzikų siekimą, kad balsų melodijos, nuosekliai vedamos, patogios, kad nevargintų, kad galėtų grožėtis ir tie, kurie dainuoja, ir tie, kurie klausosi. O dainų švenčių sėkmę, aišku, lemia repertuaras ir to repertuaro pateikimas.

Ką pasakytumėte apie praėjusios Lietuvos Dainų šventės repertuarą?

2003 metų dainų šventės dainų dienos programoje, deja, buvo daug margumo. Ten buvo ir puikių chorinių kūrinių, buvo dainų, buvo dainelių, buvo ir “dainuškų”. Reikia mokėt pasirinkti, kad būtų skoninga, nuosekli programa, kad būtų režisūrinis vystymas, minties vedimas. Dažnai programos spragas bandoma paslėpti režisūriniais žaidimais. Nors to irgi reikia, tačiau negaloma pamiršti, kad pagrindinė vertybė dainų šventėje yra daina, dainavimas ir dainininkas, o visi tie “pasicirkinimai”, tai kaip saldainiui popieriukas. Tikiu, kad jūsų dirigentai turės atspirties tašką, panirs į dainos prasmės gilumą, sujungs žodį, muziką ir dainininką, - kas ir yra aukščiausia siekiamybė.

O dabar kalbant apie repertuarą, kaip Jums atrodo mūsų ruošiamos 8-osios dainų šventės repertuaras?

Atvirai pasakius, labai rimtai nebuvau įsigilinęs į visą repertuarą, tik mane nugąsdino toks galingas 40-ties kūrinių sąrašas. Kaip man, tai reikėtų dviejų metų darbo su choru, kad pasiruosčiau.

O mes per metus viską padarysime.

Tai Jūs tenai iš Spartos kilę, ne iš Lietuvos....

Keleta dainų yra numatyta bendram dainavimui, įjungiant publiką, keletas kūrinių yra išeivijos chorų tradiciniai kūriniai, na, o kiti visai nauji visiems, arba sukurti specialiai šiai šventei.

Jeigu yra kūrinių, kurie jūsų dainuoti, tai gal ir palengvina padėtį. O daugiau nedrįsčiau nei kritikuoti, nei siūlyti. Jūs geriausiai žinote savo chorus, jų pajėgumą, tradicijas, juk pagal tai atsiranda repertuaras.

Mūsų šventės repertuare yra Jūsų originalių ir aranžuotų kūrinių. Kaip atsirado vaikų rapertuaro daina „Vyturys“?

“Vyturys” atsirado 1994 m. Tada pavasarį mūsų komisija važiavo per Lietuvą ir klausėsi “Dainų dainelė” atlikėjų. Jau buvo prasidėję televizijos astrolės Vilniuje ir svarstėme, kokią dainą parinkti baigiamojo koncerto pabaigai. Paskui besišaipydamas sakau: - „Va, pasibaigs komisijos posėdis, grįšiu namo, 100 gramų išgersiu ir parašysiu dainą“, ir iš tikrųjų tą vakarą atsirado ši daina „Vyturys“ pagal Prano Raščiaus eiles.

O ar buvo išgerta 100 gramų tą vakarą?

Daugiau... Paskui, po dviejų savaičių, pasikviečiau būrelį M.K.Čiurlionio meno mokyklos mokinių, kurie padainavo šią dainą komisijai. Bet komisija buvo santūri, jiems daina “nelabai tiko”. Dar buvo svarstyta J.Cechanovičiaus daina „Dainų šalis“, o daliausiai buvo pasiūlyta O.Peterson „Himnas laisvei“. Ir paradoksas, lietuviškos “Dainų dainelės” finaline daina-himnu tapo O.Peterson „Himnas laisvei“. Bet „Vyturys“ rado savo vietą ir 1998 metais skambėjo II pasaulio lietuvių dainų šventėje.

O “Tigras obely“, juo labiau, kad Lietuvoje tigrų nėra. Kaip ši daina atsirado?

Mumyse kiekviename yra tigras ar tigriukas, ar kitas plėšrūnas, o gal tiktai atrodo kad plėšrūnas, o ten tik koks taikus žaismingas padarėlis.....
Moterų choras „Eglė“ padovanojo mūsų šeimai V.Kukulo eilių knygutę. Ten ir radau šias žaismingas eiles, kurios atitiko tuometinę nuotaiką ir davė impulsą atsirasti naujai vaikiškai dainelei.

Ko norėtumėte palinkėti mūsų daininkams ateinančioje 8-oje išeivijos dainų šventėje „Atsiliepk daina“?

Nuoširdžiai linkiu dainavimo palaimos...Juk svarbiausia, kad žmogus neužmirštų dainuoti, kad jokie rūpesčiai nenuslopintų noro dainuoti. Tikiuosi, kad mes sulauksime jūsų dainininkų ir mūsų šventėse. O namuose didžiausias džiaugsmas, jeigu as girdžiu kuris iš vaikų uždainuoja, kad ir kitą sykį kokią nesąmonę, bet dainuoja. Dainavimas yra ta stebuklingoji palaimos būsena. Tiesiog gera, kai žmogus dainuoja.

Nuoširdžiausiai dėkoju kompozitoriui Leonidui Abariui už malonų pokalbį, už įdomias mintis, už tuos puikius kūrinius ir kūrinėlius vaikams ir suaugusiems, priverčiančius šypsotis, džiaugtis, pamąstyti arba suklupti maldai. Tokių žmonių dėka, tarp išeivijos ir Lietuvos pradingsta atstumai. Artimas bendradarbiavimas, pagalba, patarimai ir gilus susidemėjimas mūsų kultūrinio, kūrybinio gyvenimo sunkumais bei džiaugsmais suteikia mums stiprybės ir tikėjimo mūsų pačių sunkiu darbu.

Nijolė Benotienė
Savaitraštis „Draugas“, Rugsėjo 17d. 2005m.
Vol.XCVI

Dalyvaujančių chorų sąrašas

Naujienos

Dainų šventės video
Jau galite užsisakyti Dainų šventės video (DVD)

Suvenyrai
Galite užsisakyti papigintus Dainų šventės suvenyrus

Spaudos archyvas
iš viso 86 straipsniai su nuotraukomis

Dainų Šventė spaudoje
atnaujinta 2008 m. kovo mėn. 9 d.
Vaizdai spaudoje

Daugiau Dainų Šventės vaizdų
fotografas Juozas Vaičiūnas aplankė Dainų Šventės renginius

Pirmi Dainų Šventės vaizdai

Svetaine sustatė Voras

Aštuntoji Lietuvių Dainų šventė

Pokalbis su Leonidu Abariumi “Mes turime būti savimi”

Naujienos

Pokalbis su Leonidu Abariumi
“Mes turime būti savimi”