|
Aštuntoji Lietuvių Dainų šventė |
||||||||||||||||||||||||
Pokalbis su Birute ČyvieneMes norėjome ir norime savo vaikams tik geroRuošiantis VIII Dainų šventei, renkant medžiagą apie chorus, dainininkus, vadovus, komitetų veikėjus, prisiminiau pakalbinti gražaus amžiaus sulaukusią meno vadovės R.Kliorienės mamytę Birutę Čyvienę. Tie žmonės, kurie įdeda daugiausia darbo, augindami gražią lietuvišką šeimą, dažniausiai patys net nejaučia, kokią didelę dovaną padovanoja visai bendrijai, visai išeivijai, visai tautai. Jie ir toliau lieka šešėlyje, tyliai pergyvendami dėl vaikų nesėkmių, arba, braukdami džiaugsmo ašarą, džiaugiasi jų laimėjimais. Birute Čyviene, Jus išauginote gražią lietuvišką šeimą. Visi Jūsų vaikai, ne tik vaikai, bet ir anūkai, puikiausiai kalba lietuviškai, dalyvauja bendruomenės veikloje. Kaip tą padarėte, kokiu receptu auginote savo vaikus pasidalinkite ir su mumis, kad ir mes visi galėtume sekti Jūsų pavyzdžiu, nes lietuvybės išlaikymas išeivijoje ir anksčiau, ir dabar yra labai svarbus ir sunkus uždavinys.
Taip, išauginome šeimą. Mes, kaip ir visi tėvai, savo vaikams norėjome ir
norime visa ko geriausio. Darėm, kaip supratom ir kiek galėjom. Pirkdami
namą vis ieškojome, kad nebūtų toli nuo lietuviškos parapijos. Turėjau
mamytę, kuri, kai aš ištekėjau, atsikėlė gyventi pas mus iš Pitsburgo į
Klivlendą, kai jau turėjome dvi dukrytes. Mamytė pasisiūlė prižiūrėti mano
dukrytes, kad aš eičiau dirbti. Taip ir padarėm. Aš čia noriu ją prisiminti,
nes ji buvo tikra lietuvė motina, tikra žemaitė, griežta, religinga, kurią
mano vaikai labai mylėjo ir dabar turi maloniausius prisiminimus. Ji viską
tvarkė, kol grįždavom iš darbų. Draugai sako, galiu didžiuotis savo vaikais.
Aš nesididžiuoju, bet esu patenkinta. Visi baigė universitetus, visi, ačiū
Dievui, neapleidžia bažnyčios, man tas labai svarbu, ir dabar savo vaikus
gražiai auklėja. Turiu 9 anūkus: 4 mergaites ir 5 vyrus. Keturi jau baigė
universitetus, o kiti dar mokosi. Dabar, norėdama prisiminti, kaip vystėsi reikalai mūsų šeimoje, ryškiai
matau, kad mano vyras ne tik vaikus mokė, bet ir savo darbais bei
užsimojimais pats buvo to auklėjimo geras pavyzdys. Skatino gerai mokytis,
žinodamas kokį derlių neša išsiauklėjęs žmogus ir šeimai, ir visuomenei. Dievas žino, bet šeimoje visi nariai mėgdavo ir mėgsta dainuoti. Man labai patinka liaudies dainelės apie Tėvynę, Nemunėlį. Kiek mano priverkta, kai 1946 metais atvažiavom į Ameriką. Tai su broliu Vytautu vienas kitą guosdavome dainomis apie Tėvynę. Jis tikrai gerai iš klausos grodavo. Tik jam padainuok, ir jis gros. Vėliau, jis mums grodavo tautiniams šokiams, o aš mokinau. Tai buvo seni laikai. Aš pati tik kelis dalykėlius galėjau pagroti akordeonu brolio išmokinta, kada jis pats norėdavo šokti. Tai iš kur ta muzikė? Nuo pat jaunystės keldavosi anksti ir sportuodavo, taip pat lankė pianino pamokas ir studijavo muziką . Niekas jos nevertė, jai pačiai patiko. A.Bielskus buvo jos treneris, tada pradėjo žaisti tinklinį, o pasibaigė su muzika. Šeimoje dainuoti abu su vyru mėgom ir važiuodami su vaikais daug dainuodavom. Dainorėliai visada automobilyje buvo ir dabar yra. Vaikai daug žodžių nežinojo, o tėvas viską aiškindavo. Žinoma, vaikai kartais susikabindavo, tai tėvas iš karto: vaikai uždainuokim, - ir tuo visi kivirčiai baigdavosi. Dabar ir anūkai mėgsta dainuoti: Kristina gieda solo, Saulius dainuoja
universiteto chore, Rimas gieda Kalifornijoje bažnyčioje, Regina, Matas,
Tomas, Marija gieda vaikų chore. Pradžia yra ir ji, tikiu, tęsis toliau. Rita, ką pradeda, tą padaro, ir labai kruopščiai. Mėgsta tvarką, myli savo choristus, būtų gerai, kad jų būtų daugiau, bet ir iš jų iščiulpia, išreikalauja, kiek tik gali. Darbo nebijo, sugebėjimų turi, svarbiausia, kad mėgsta muziką ir dar daugiau bažnytinę. Turi daug laimėjimų, apdovanojimų, taurių, bet jos visos buvo užtarnautos jos didelio darbo ir kantrybės dėka. Dabar prieš akis didelis darbas - Dainų šventė. Čia nervai bus įtempti,
labai sunku bus visiems įtikti, bet, manau, ji žino, kaip viskas klostosi,
nes ši Dainų šventė jai ne pirmoji. Kai ji išeina į sceną diriguoti, tai
mano širdelė gatava iššokti, gal pakyla kraujo spaudimas, nes žandai raudoni
pasidaro, o širdyje tik meldžiu Dievą, kad Jis jai padėtų. |
NaujienosDainų šventės
video Suvenyrai Spaudos
archyvas Dainų Šventė
spaudoje Daugiau Dainų
Šventės vaizdų |
||||||||||||||||||||||||
|
|
Titulinis |
Kvietimas |
Informacija | Dalyviams
| Rėmėjams
| Spaudoje Copyright 2006
Lithuanian Song Festival Svetaine sustatė Voras |
|
|||||||||||||||||||||||