Pokalbis su VIII-osios Lietuvių Dainų šventės vadovu Audrium Polikaičiu
Ateinančios VIII-osios Lietuvių Dainų šventės Atsiliepk daina temą
tęsiame toliau į svečius pasikvietę šventės organizacinio komiteto
pirmininką dr.Audrių Polikaitį. Šios pareigos labai svarbios visos šventės
ruošos eigoje ir baigminiame rezultate. Tai pareigos, kurios pareikalaus
begalinės kantrybės, ilgų paaukotų laisvalaikio valandų posėdžiuose,
įžvalgumo organizacinėje veikloje, meniškumo ir daugybės kitų charakterio
bruožų, sugebėjimų ir darbų, kad būsima šventė būtų sėkminga visiems. Kokia
Audriaus asmenybė, kokie požiūriai, mintys ir kokia jo šventės vizija?
Susipažinkime pasikalbėję su pačiu Audriumi.
1. Audriau, Jūs turite mokslų daktaro laipsnį. Būtų įdomu sužinoti
kokioje srityje esate pasiekęs tokių aukštų įvertinimų? Kokį darbą dirbate?
Gavau mokslų daktaro laipsnį elektros inžinerijos srityje. Siekiant šio
laipsnio tyrinejimus atlikau biomedikos inžinierijos laboratorijoje
dirbdamas su širdies signalais (ECG) ir širdies stimulatoriais. Ši sritis
mane dar domina ir bandau toliau joje reikštis. Šiuo metu dirbu Ilinojaus
Universiteto ligoninėje informacijos technologijos srityje. Ši ligoninė
kaip ir daugelis kitų, bando išvystyti ir tobulinti kompiuterines
sistemas, kurios yra naudojamos ligonių priežiūrai.
2. Jauni žmonės neypatingai jungiasi į bendruomeninę veiklą. Kas
paskatino imtis tokių didelių įsipareigojimų, būtent Dainų šventės
organizacinio komiteto primininko pareigų?
Dėkoju, bet būtų netikslu mane vadinti jaunu. Man darbas lietuvių
bendruomenėje nesvetimas; didesnę savo gyvenimo dalį esu įsijungęs į
visuomeninį darbą, ar tai ateitininkų organizacijoje, ar tai šokių
ansamblyje, ar tai choruose ir muzikos ansambliuose. Kai buvau JAV
lietuvių bendruomenės pakviestas šioms pareigoms, ilgai teko galvoti, nes
buvo aišku, kad Dainų šventės ruoša - nemažas įsipareigojimas. Žinoma,
tokio darbo neįmanoma apsiimti be tinkamos paramos namuose, kadangi dalį
kasdieninių įsipareigojimų turės perimti mano žmona Alda.
Dainų šventė nėra įvykusi Šiaurės Amerikoje jau 15 metų. Mūsų jaunimas
(vaikai ir moksleiviai) niekada neturėjo progos dalyvauti tokioje
šventėje. Teisingai, kai kurie iš jų jau turėjo ir kiti dar turės progos
vykti į Dainų šventę Lietuvoje, bet tai tikrai išimtis. Daina visuomet
buvo jungiantis elementas lietuvių tautoje. Viliuosi, kad per šią šventę
sugebėsime sujungti visų kartų ir visų bangų lietuvius per lietuvišką
dainą. Labai noriu, kad mūsų jauni žmonės tai asmeniškai patirtų ir jaustų
pasididžiavimą gimus lietuviais.
Gyvenimas kviečia mus panaudoti savo talentus ir sugebėjimus kitų naudai.
Jaučiu, kad tai mano proga savo pastangomis prisidėti prie mūsų
bendruomenės kūrimo ir kitų džiaugsmo.
3. Žinome, kad sventės ruošos darbas jau pradėtas, įvairūs komitetai
smarkiai dirba, kad ši šventė būtų sėkminga. Pagal ką rinkotės, kvietėte
žmones į savo komitetą?
Be visų pagalbos Aštuntoji Lietuvių Dainų šventė netaps realybe. Labai
džiaugiuosi ta komanda, kuri formuojasi. Šie idealistai irgi supranta
šventės vertę ir todėl prisideda prie jos įgyvendinimo. Organizacinis
komitetas sudarytas iš įvairių kartų ir bangų asmenų, su įvairiais
patyrimais ir talentais. Komitetas, kaip ir ši šventė, turėtų atspindėti
mus lietuvius, gyvenančius Šiaurės Amerikoje. Šie pagrindiniai
organizacinio komiteto nariai kurs savo pakomitetus, kurie padės jiems
vykdyti paskirtus šventės ruošos darbus. Taigi man rūpi, kad organizacinio
komiteto nariai būtų ne tik patys pasiryžę, bet irgi sugebėtų vadovauti
kitiems. Taip pat, labai džiaugiamės, kad Kanados Lietuvių Bendruomenė yra
suformavusi komandą, kuri padės koordinuoti Dainų šventės ruošos darbus
Kanadoje.
4. Ne paslaptis, kad praėjusi šokių šventė Čikagoje, nesugebėjo
pritrauki gausaus būrio žiūrovų. Ką galvojate daryti kitaip, kad
nepasikartotų šokių šventės atvejis, žinant, kad užsakyta salė talpina
tūkstančius dalyvių ir žiūrovų?
Šokių ir Dainų švenčių patalpų parinkimą dažniausia nulemia didelis
skaičius norinčių šokti ir dainuoti šiose šventėse, o ne pramatytas
žiūrovų skaičius. Deja, tos patalpos, kurios gali talpinti 1,000 šokėjų ar
choristų, dažnai talpina ir 10,000 žiūrovų. Taigi, net jeigu susirenka
pora tūkstančių žiūrovų, salė visvien gali jaustis apytuštė. Žinoma, būtų
idealu, kad susilauktume dešimt kart daugiau žiūrovų, negu pasirodančių,
tačiau rodos, kad ne visą lietuvių visuomenę domina tokios šventės. Tam
priežasčių gali būti daug ir neįmanoma jas visas ištirti.
Ieškant tinkamos vietos VIII-ąjai Lietuvių Dainų šventei įvertinome ir
apžiūrėjome beveik dešimt skirtingų teatrų, salių, patalpų Čikagos mieste
ir apylinkėse. Parinkome Ilinijojaus Universiteto pavilijono salę, kadangi
joje lengvai ir saugiai sutalpinsime visus choristus ir žiūrovus. Ten vyko
ir VII-oji Lietuvių Dainų šventė 1991-aisiais metais; tas pačias patalpas
naudojo ir vokiečiai savo Dainų šventei 2001-aisiais, ir latviai savo
Šokių ir Dainų šventei 2002-aisiais metais. Pavilijono vadovybė gerai
supranta, kokie mūsų reikalavimai ir pageidavimai. Kadangi suaugusių,
jaunimo, ir vaikų chorai užims dalį sėdimų vietų, ir balkonas virš jų bus
uždarytas, salė talpins maždaug 4,500 žiūrovų. Jeigu sulauksime tokio pat
susidomėjimo, kaip praeitos vasaros Šokių šventė, salė bus beveik pilna.
VIII-osios Dainų šventės programa bus įdomi, su profesionaliai tvarkomu
garsu ir sceniniu apšvietimu. Žadame pasinaudoti vaizdinėmis priemonėmis,
kuriomis įtrauksime visus žiūrovus į šventės programą, kad visi atvykę
neabejotinai būtų įgyvendinę šios šventės šūkį Atsiliepk daina.
5. Koks būtų tavo ypatingiausias charakterio bruožas, ko mes niekas
apie tave nežinome? (O gal čia reikia klausti tavo žmonos?)
Gal iš tikrųjų geriausia paklausti žmonos, nes sunku save patį
objektyviai įvertinti. Alda tikrai galėtų papasakoti apie visus mano
ypatingus bruožus, kurie pareikalauja jos kantrybės kasdien ...
Man svarbiau išryškinti tris bruožus, kurie turi būti aktualūs ne tik
man, bet ir visiems šventės ruošėjams, chorvedžiams ir choristams. Pirma,
esame įvairių kartų, įvairių bangų, skirtingų nuomonių, su įvairiais
gyvenimo patyrimais. Viliuosi, kad pagarba vieni kitiems vyraus šios
šventės ruošime ir įvykdyme. Mūsų panašumai jungia mus į vieną
bendruomenę, bet skirtumai paįvairina gyvenimą toje bendruomenėje. Antra,
kadangi yra praėję nemažai metų nuo VII-osios Dainų šventės, daug ką
reikia iš naujo apgalvoti, aptarti, ištirti, ir pabandyti. Viliuosi, kad
visi turėsime daug kantrybės Dainų šventės planui besiformuojant ir
sprendžiant iškilusius neaiškumus bei nesklandumus. Pagaliau, entuziazmo
išlaikymas yra būtinas per ateinančius pusantrų metų, iki pat pačios Dainų
šventės. Entuziazmas padės nugalėti visus sunkumus, su kuriais susidursime
ruošiantis šiai ypatingai šventei.
Štai tokiomis gražiomis mintimis Audrius baigia pokalbį, įžvelgdamas ir
sunkumus, ir mūsų visų skirtumus, o svarbiausia, išaukštindamas mūsų visų
panašumus, kurių pagrindu ir turėtume jungtis šiam tauriam tautiškumo ir
tradicijų išlaikymo darbui. Laiko liko labai nedaug, o darbų didžiausias
kalnas. Nebūkime abejingi šiai šventei, šiam renginiui, organizuokime
chorus savo draugų, pažįstamų, parapijų, mokyklų ar jaunimo organizacijų
tarpe, registruokimės į dainininkų gretas, padėkime finansiškai, padėkime
kuo tik galime, kad po 15 metų lietuviška daina ir vėl skambėtų Čikagos
padangėse. Atsiliepk daina! kviečia šventės šūkis, o aš, organizacinio
komiteto vardu, visus kviečiu lankytis šventės internetinėje svetainėje:
www.dainusvente.org, kurioje
rasite visus tolesnius veiklos žingsnius.